Radijas

LRT jungiasi prie „Laisvės TV“ iniciatyvos ir rugpjūčio 23 d. kviečia Lietuvos žmones į Laisvės kelią, kuris nusidrieks iš Vilniaus Katedros aikštės į Baltarusijos pasienį. Lietuvos žmones LRT kviečia atsinešti kardelius – gėles, su kuriomis prieš 31-erius metus stovėjome Baltijos kelyje.

Palaikydama Baltarusijos žmones, LRT transliuoja laisvės dainas baltarusių ir rusų kalbomis, tarp jų ir grupės „Kino" dainą „Peremen" („Permainų"), tapusią baltarusių laisvės kovų simboliu. Dainos jau skamba LRT RADIJO, LRT OPUS ir LRT KLASIKOS eteryje. Artimiausiu metu Baltarusijos atlikėjų dainų vaizdo įrašai bus pradėti transliuoti ir LRT televizijų programų eteryje. LRT RADIJO programų departamento vadovas Giedrius Masalskis sako, kad eteryje skambančios dainos yra vienas iš būdų išreikšti palaikymą taikiai protestuojantiems Baltarusijos piliečiams.

Birželį atliktos reprezentatyvios „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, dažniausiai tie gyventojai, kurie nori pasiklausyti radijo, pirmiausia įsijungia LRT RADIJĄ. Taip teigia beveik kas šeštas Lietuvos gyventojas (17 proc.).

Prieš 80 metų, 1940 metų rugpjūčio 3 dieną, SSRS AT „patenkino LTSR prašymą priimti į broliškų tautų šeimą“. „Priėmimo“ scenarijų parašė Josifas Visarionovičius. O jį labai kruopščiai ir greitai įgyvendino NKVD (nuo 1954 metų KGB). Taip dabar Vladimiras Vladimirovičius, kopijuodamas Josifo Visarionovičiaus scenarijų, priima „prašymus“ prijungti prie Rusijos dalį Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos teritorijų ir planuoja naujus „prašymus“. Pirmasis Josifo Visarionovičiaus sukurtos tragikomedijos veiksmas vyko Kaune 1940 metų liepos 21 dieną, skubiai surinkus vadinamąjį Liaudies Seimą. Kas tuomet dėjosi Kaune, tame Seimo posėdyje, smulkiai papasakojo jo narys, rašytojas Liudas Dovydėnas. Lino Rimkaus pokalbį su Liudu Dovydėnu 1988 metų rugpjūčio 1 dieną transliavo „Amerikos balsas“.

„Karantino lyriką“ keičia „Vakaro lyrika“ – per LRT RADIJĄ ir LRT KLASIKĄ kas vakarą, nuo 22.50 val. 10 minučių bus skiriama poezijai. Poetų eiles skaitys skirtingų kartų Lietuvos aktoriai – ir jau puikiai pažįstami, patys rengiantys poezijos skaitymo vakarus, ir visai jauni, radijo eteryje skaitysiantys poeziją pirmąkart.

Birželio 12 d. LRT RADIJAS, švęsdamas 94-ąjį gimtadienį, iš Vinco Kudirkos aikštės Vilniuje rengs tiesiogines transliacijas – nuo 10 val. klausytojai turės progą ne tik išgirsti, bet ir pamatyti pamėgtus radijo laidų vedėjus. Taip pat vyks transliacijos ir iš LRT Kauno redakcijos – pirmieji lietuviški šaukiniai radijo eteryje nuskambėjo iš Kauno 1926 m. birželio 12 d. 19 valandą.

Net kelias naujienas šiai vasarai parengė LRT RADIJAS. Nuo birželio 1 d. į radijo eterį sugrįžta laida „Vasaros popietė“, kurios vedėjų gretas papildė du nauji veidai – televizijos laidų vedėja Lavija Šurnaitė ir populiariosios muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys. Kartu su jais laidą pasikeisdami ves „Vasaros popietės“ klausytojams jau pažįstami vedėjai: Gabrielė Martirosian, Ignas Krupavičius, Gerūta Griniūtė ir Darius Užkuraitis.

Po daugiau nei 50 metų darbo eteryje Bernadeta Lukošiūtė, daugeliui pažįstama kaip Teta Beta, atsisveikina su klausytojais ir kviečia paskutinės laidos „Tetos Betos viktorina“ klausytis šį sekmadienį, gegužės 31 d., nuo 10.05 val. per LRT RADIJĄ.

Šį šeštadienį, gegužės 23 d., Kaunas švenčia 612-ąjį gimtadienį. Tiesa, dėl karantino miesto gimtadienis bus švenčiamas kiek kitaip negu įprastai – renginiai vyks gatvėse, skveruose ir kiemuose, kad kauniečiai juos galėtų stebėti pro savo namų langus. Šventinę nuotaiką mieste kurs ir LRT radijo programos LRT KLASIKA bei LRT OPUS laidų kūrėjai, rengsiantys tiesiogines transliacijas iš įvairių Kauno vietų.

Radijo stotis FM99 – tarp 56 žiniasklaidos organizacijų, laimėjusių Europos žurnalistų fondo finansavimą darbui krizės metu. Buvome tarp 988 pretendentų ir drauge su NANOOK kompanija esame dvi organizacijos iš Lietuvos gavusios finansavimą su „pirmąja banga“. FM99 laimėjo 25 000 eurų iš Europos žurnalistikos COVID-19 paramos fondo.

Kolega Apolinaras Juodpusis atsiuntė repliką “Kaip žirniais į... nieką” apie LRT radijo žurnalistų kalbos kultūrą.

LRT RADIJAS šią savaitę darbo dienomis pradeda transliuoti laidą „Vienas namuose“, kurioje – pokalbiai su klausytojais apie jų kasdienybę karantino sąlygomis, specialistų atsakymai į rūpimus klausimus ir praktiniai patarimai.Laidos vedėja žurnalistė Alvyda Bajarūnaitė.

Užsidaryk namuose – atsiverk pasauliui“ – tokiu šūkiu karantino laikotarpį pasitiko LRT, savo žiūrovams, klausytojams ir skaitytojams atrinkusi specialų turinį, kad laikas namuose neprailgtų. Visos trys LRT radijo programos – LRT RADIJAS, LRT OPUS ir LRT KLASIKA – klausytojams siūlo atsiverti radijo garsų pasauliui, kuriame jų laukia ne tik naujienos, bet ir įvairūs teminiai pokalbiai, tikros žmonių istorijos, pasaulinio garso koncertai, smagūs iššūkiai ir net šokiai namuose.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga LRT RADIJAS pradeda pokalbių ciklą „Mums – 30“. LRT žurnalistai surado ir pakalbino gyventojus, kurie gimė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – 1990 m. kovo 11-ąją. Interviu rengia LRT RADIJO žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius, kuriems šiemet taip pat sukanka 30 metų, taigi tai bus 30-mečių pokalbiai apie Lietuvos 30-metį.

Lietuvos žurnalistų sąjunga yra sunerimusi dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020-02-27 sprendimo Nr. T-41, kuriuo nutraukiama sutartis su UAB „Alytaus radijas“ ir jau iki birželio pabaigos skubotai iškeldinami radijo stoties darbuotojai iš šiuo metu nuomojamų patalpų. Šio proceso finansiniai nuostoliai iš esmės apsunkina radijo stoties „FM99“ veiklą bei blogina darbuotojų darbo sąlygas.

Nuo kovo 11 d. LRT RADIJO eteryje skambės nauji šaukiniai, kuriuos įrašė Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) su Modestu Pitrėnu. Kompozitorių Pauliaus Kilbausko ir Vyginto Kisevičiaus sukurti naujieji šaukiniai pakeis iki tol eteryje skambėjusius Mindaugo Urbaičio dar 1991 m. sukurtus šaukinius.

LRT RADIJAS kovo mėnesį pradeda pasakoti trumpas istorijas apie laisvę „Kaip vakar“. Keturiose ciklo dalyse girdėsime eksperimentines garso esė apie tai, kaip per tris atkurtos Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius keitėsi pačių gyventojų gyvenimai ir jų svajonės.