Nuomonių barometras

Parlamentaras Zbignev Jedinskij iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kreipėsi į žurnalistų etikos inspektorę dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios jo garbę ir orumą žeidžiančios melagingos informacijos.

Šiomis dienomis, priiminėjant 2020 metų biudžetą, aiškiai pamatėme, kad absoliučios gerovės nepasieksime, valdžia turės ir vėl aiškiai pasirinkti: kas tos gerovės nusipelnė labiausiai, o kas nelabai.

Beieškant tos ramybės Tau ir sau, norom nenorom mintys nuskrieja į mūsų – Lietuvos – politinio bei visuomeninio gyvenimo kasdienybę, kai verda aistros Seime ir už jo sienų, kai iki begalybės nebesusivaldoma įžeidinėjant oponentus, kai kritikos lavina lyg cunamis užgriūva vieną ar kitą žmogų.

2019 m. gruodžio 13 d. Nacionalinėje bibliotekoje organizuojama metinė konferencija-diskusija „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“, skirta strategiškai numatyti globalius siužetus, kurie kitais metais vienaip ar kitaip gali būti susiję su Lietuva.

Gruodžio 11 d., trečiadienį, nuo 14 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) Seimo nario Manto Adomėno iniciatyva organizuojama tarptautinė konferencija „Religijos ir sąžinės laisvė: šiuolaikinio pasaulio iššūkiai“. Kviečiami ir žurnalistai.

Rezoliucijoje reikalaujama, kad Nacionalinis transliuotojas reguliariai kartą per savaitę atnaujintų dėl nuomonių cenzūros faktiškai panaikintą laidą „Atgimimo banga“, kurioje savo nuomones aktualiais valstybei ir visuomenei klausimais galėtų išsakyti laisvės kovotojai, profsąjungų, mokslo, medicinos, Bažnyčios, Sąjūdžio ir įvairių patriotinių organizacijų atstovai, nesutinkantys su LRT propaguojama neomarksistine, antikrikščioniška genderizmo ideologija, tačiau pripažįstantys Lietuvos integracijos į NATO bei Euroatlantines struktūras svarbą ir pasisakantys už glaudesnį Lietuvos bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, siekiant jos reformavimo į lygiateisių nacionalinių valstybių sąjungą.

Rusijos ir kitų užsienio valstybių skleidžiama dezinformacija bei kišimasis į rinkimus kelia didelę grėsmę Europos demokratinėms visuomenėms, perspėja europarlamentarai. Neseniai priimtoje rezoliucijoje (469 balsai už, 143 prieš, 47 susilaikė) jie pabrėžia, kad toks užsienio kišimasis yra sistemingas: per kampanijas socialinėje žiniasklaidoje, kibernetinius išpuolius prieš rinkimų infrastruktūrą, taip pat finansinę paramą ekstremistinėms ir euroskeptiškoms partijoms.

Kasmet svarstant biudžetą iš valdžios ateina ir pasiūlymas didinti mokesčius. Nuo 2009 m., kai autorius imta lyginti su verslininkais, sąlygos jiems prastėja kasmet, mokesčiai didinami įsivaizduojant, jog kūrėjai užsiima itin pelningu verslu.

Kviečiame į diskusija “Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie 1938-uosius” Varšuvoje, kuri įvyks lapkričio 15 d., 18 val., Susitikimų su istorija namuose (Dom Spotkań z Historią, Karowa g. 20, Varšuva).

Lapkričio 13 d., 17.30 val., Lietuvos rašytojų sąjungoje (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) įcyks diskusija „Ir už ką gi tas Nobelis!? Pokalbis apie Olgą Tokarczuk ir jos kūrybą“

XVI a. reformacija Europos mastu iškėlė gimtųjų kalbų vertės klausimą, atvėrė galimybes plačiau jas vartoti raštui, religinės veiklos sferose. Lietuvoje išaugo asmenybės ir susidarė tylių, darbščių raštijos darbuotojų grupės, kurios visą savo gyvenimą paskyrė, kad kalba išeitų tik iš sakytinės kalbos barų, kad ji taptų pilnaverte, Naujųjų laikų poreikius atliepiančia, kad ji pajėgtų gyvuoti visose gyvenimo sferoje. Asmenybės, kurios suvokė laiko esminį iššūkį ir visas jėgas skyrė valstybės, visuomenės modernizavimui ir lietuvių kalbos vartojimo ribų plėtimui, vertos mūsų atminimo, padėkos ir pagarbos ženklo. Tokio paminklo „Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams“ kūrimą ir statybą Vilniaus reformatų skvere inicijavo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija.

Vienas iš aktualių klausimų yra moterų žurnalisčių diskriminacija. Teko susitikti su Žurnalistų etikos inspektoriaus taryba, tačiau dar nusprendėme pasiklausti ir Jūsų, ar Jums yra žinomi kokie nors atvejai žurnalistų diskriminacijos dėl jų lyties ar panaši problematika Lietuvoje?

UAB „Circle K Lietuva“ (100 balų), AB „Energijos skirstymo operatorius“ (100 balų), ir UAB „Tele2“ (100 balų) atskleidžia daugiausiai informacijos apie savo veiklą, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktas didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių vertinimas. Šiemet bendras įmonių rezultatas buvo 36 balai iš 100 galimų, 2017 m. - 32 balai, 2014 m. - 22 balai.

Žurnalistai kviečiami į į Nacionalinės pilietinių judėjimų asociacijos (NPJA) susitikimą Kėdainiuose, kuris įvyks spalio 19 d., 11 val. viešbutyje - restorane GRĖJAUS NAMAS (Didžioji g. 36, Kėdainiai, konferencijų salė).

Šie valdantieji gali patekti į istoriją kaip politikai, Lietuvoje padidinę šešėlinės ekonomikos mastus. Per pastarąsias savaites valstiečiai paskelbė apie mokesčių reformos korekcijas ir planuojamus naujus mokesčius. Jų nauda, atrodo, nelabai viršys 100 milijonų eurų per metus. Žmogui daug, valstybei – lašas. Tačiau anaiptol ne lašas kalbant apie šių mokesčių įtaką pasitikėjimui valstybe. Panašu, kad valdžia naujais mokesčiais planuoja atimti tai, kuo didžiavosi visus metus – paaugusias pajamas ir vaiko pinigų naudą.