Nuomonių barometras

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžia, jog liberalai teigiamai vertina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus sprendimą iš naujo peržiūrėti bylą dėl portalo „Atvira Klaipėda“ dar 2019 m. paviešinto straipsnio, kuriuo portalas neva pažeidė bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Frakcijos seniūno teigimu, praėjusią savaitę teismo priimtas sprendimas sukėlė daug abejonių tarp žiniasklaidos atstovų ir plačiosios visuomenės, todėl natūralu, kad tos abejonės turėtų būti išsklaidytos. „Džiaugiuosi, kad visuomenei ir žurnalistų bendruomenei abejonių sukėlęs sprendimas bus atidžiai peržiūrėtas dar kartą. Tuo metu mūsų, įstatymų leidėjų, užduotis turėtų būti pataisyti teisės aktus taip, kad jie nesudarytų prielaidų dviprasmybėms. Įstatymuose neturi likti vietos interpretacijoms, ypač kai kalbame apie visuomenės teisę žinoti“, – sako E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio frakcija, reaguodama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) ketvirtadienį priimtą sprendimą, kad naujienų portalas „Atvira Klaipėda“, dar 2019 m. paviešinęs straipsnį apie viešųjų pirkimų konkurso laimėtojus ir atskleidęs giminystės ryšius, pažeidė Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), inicijuos diskusijas su Žurnalistų sąjunga, teisininkais ir advokatais, siekiant išsiaiškinti, kokie Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai yra reikalingi.

„Jei įsiteisės šis sprendimas, labai tikėtina, kad netrukus visoje Lietuvos žiniasklaidoje pamatysite štai tokius straipsnius: 10 milijonų eurų pirkimą laimėjo įmonė, kurios savininkas yra asmuo X, kuris yra giminystės ryšiais susijęs su politiku Y”...

Per ketverius metus pastebimai didėjo Lietuvos gyventojų naudojimasis informavimo ir komunikacijos priemonėmis, interneto svarba tapo didesnė nei televizijos, o socialinių tinklų svarba beveik susilygino su naujienų portalų. Per šį laikotarpį sumažėjo pasitikėjimas visais žiniasklaidos kanalais, gyventojai taip pat tapo žymiai jautresni informacijos netikslumams ar melagingai informacijai. Tokias pagrindines tendencijas atskleidžia Kultūros ministerijos užsakymu atliktas reprezentatyvus žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio pokyčio tyrimas.

Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, itin svarbu imtis iniciatyvų, padėsiančių apsaugoti ne tik žurnalistus, bet ir kitus viešosios informacijos skleidėjus nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo už jų reiškiamą kritiką.

Antradienį, rugsėjo 28 d., 10.30 val. Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis rengia spaudos konferenciją, kurioje bus pristatomi darbo grupės „Teisinio reguliavimo dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo“ tarpiniai rezultatai. V. Kernagio vadovaujama darbo grupė, baigdama pirmąjį etapą, Seimui pateiks du įstatymo projektus – civilinio proceso ir baudžiamojo proceso kodeksų pataisas. Ši darbo grupė – jau antra V. Kernagio vadovaujama Seime sudaryta darbo grupė, kurioje skiriamas didelis dėmesys žiniasklaidos laisvės gynybai.

Kaip yra žinoma, prieš Seimo narį Dainių Kepenį yra vykdoma įžūli ir jo reputaciją menkinanti ir gerai moralei prieštaraujanti provokacija – pasinaudojant jo vardu ir pavarde sukurtas domenas, nukreipiantis į pornografinio turinio interneto svetainę. Nors Seimo narys kreipėsi tiek į policiją, tiek į instituciją, įregistravusią domeną, pažeidimas, nukreiptas tiek prieš Seimo narį, tiek prieš visuomenę, nėra užkardytas.

Vidaus reikalų ministerijos sprendimu, Lietuvos žiniasklaidai jau daugiau nei mėnesį neleidžiama dirbti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Nors ministerijos atstovai argumentuoja, kad toks draudimas priimtas dėl nacionalinio saugumo sumetimų, esu įsitikinęs, kad galime rasti sprendimą – tereikia pasitikėti mūsų žiniasklaida.

Vienuolika Lietuvos žiniasklaidos priemonių atstovai paskelbė kreipimąsi dėl situacijos, susidariusios pasienyje su Baltarusija. Lietuvos žurnalistams ir toliau draudžiama patekti į pasienio teritoriją ir stebėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir kitų pareigūnų patruliavimą pasienyje. Tai šiurkščiai apriboja žiniasklaidos teisę gauti ir skleisti informaciją visuomenei reikšmingais klausimais dėl migrantų grąžinimo. Todėl žiniasklaidos priemonių atstovai reikalauja Vidaus reikalų ministerijos nedelsiant sudaryti galimybę žurnalistams dirbti Valstybės sienos apsaugos zonoje ir patruliuoti su pasieniečiais.

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (toliau – NŠTA) inicijavo raštą LRT Tarybai, kuriuo reiškia nepasitikėjimą LRT generaline direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir ragina nedelsiant imtis veiksmų, siekiant užtikrinti LRT veiklą reglamentuojančių įstatymų laikymąsi.

Andriui Tapinui nepavyko įrodyti, kad Petro Gražulio teiginiais buvo pažeisti jo garbė ir orumas. Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė „Laisvės TV“ įkūrėjo A. Tapino ieškinį, kuriuo prašyta priteisti 10 tūkst. eurų ir įpareigoti P. Gražulį paneigti savo žodžius, kad jam už nugaros Seimo Kultūros komiteto nuotoliniame posėdyje pusnuogis vyriškis yra A. Tapinas.

Pirmoji knyga yra išskirtinis įvykis kiekvienos tautos gyvenimui, o jos autorius ar sudarytojas jai yra didinga asmenybė. Taip pat ir lietuviams. Prie Karaliaučiaus pilies spaustuvę laikęs Hansas Veinreichas (Hans Weinreich), išspausdinęs pirmąjį prūsišką katekizmą (1545), išleido ir pirmąją lietuvišką knygą Catechismusa prasty szadei, Mokslas skaitima raschta... sugulditas Karaliauczui... metu M.D.XLII (t. y. 1547 metais). Kas tuomet buvo šio unikalaus darbo „suguldytojas“, kaip vėliau patvirtinta – Martynas Mažvydas? Gabus, Žemaitijoje gimęs, jaunuolis, ar jau subrendęs vyras? Juk iki šiol spėliojama, kada jis gimė.

Nebūtų galima teigti, kas šis Seimo nutarimo projektas yra kažkuo ydingas Lietuvos kultūros politikai ar netgi pačiai kultūrai, jokiu būdu. Bet tai yra elementariausias dabartinės valdžios darbo imitavimo pavyzdys, dėl to negaliu pritarti tokiam Seimo nutarimo projektui.

Birželio 16 d. įvyko pirmasis nuotolinis Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės posėdis dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų sistemos peržiūros. Pagrindinė darbo grupės užduotis – parengti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas.

„Siunčiu LŽS svetainei apie 1976-79 metus padarytą fotografiją. Neatsimenu nei įvykio, nei kolegų - žurnalistų vardų, nei iš kokių redacijų jie buvo. Gal jums yra žinomi šie veidai ir galėtumėte juos atpažinti?