Nuomonių barometras

Lietuvos žurnalistų sąjungos interneto svetainėje paskelbta informacija apie 2021 m. spalio 19 d. organizuotą Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos (NŽKA) valdybos posėdį, mane, o ir daugelį kitų žmonių, gerokai nustebino, netgi šokiravo. Tiesa, nustebino ir šokiravo tiktai tas pranešimas, jog tarp kitų klausimų buvo diskutuota, jog būtų galima organizuoti bendrą renginį kartu su Rašytojų sąjunga Kaune, tuo pačiu įteikiant ten ir Vaižganto premiją.

Š. m. gruodžio 2 d. 10.00-14:00 val. kviečiame dalyvauti arba stebėti Teisėjų tarybos ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos organizuojamą diskusiją „Privatumo ribos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento kontekste”. Renginį moderuos Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Buvusio JAV viceprezidento Huberto H. Humphrey‘aus vardu pavadintoje stažuotėje, kuri yra Fulbrighto mainų programos dalis, vienintelis iš Lietuvos dalyvavęs kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius sako, kad ši pandemija, deja, tapo puikia terpe plisti propagandai, skatinti kraštutinumus, skaldyti ir kartu silpninti visuomenę, o visi su pandemija susiję mitai yra nesėkmingos kovos su dezinformacija pasekmės. Į šią ir kitas su propaganda bei dezinformacija susijusias temas, būdus kovoti su melagienomis gilintasi tris savaites trukusioje stažuotėje.

Tai, kokioje padėtyje atsiduria Lietuva, negalėdama viešai transliuoti teisingos informacijos iš pasienio ruožo, yra nepateisinama, sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Ketvirtadienį į frakcijos posėdį pasikvietę trečiąjį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pavaduotoją Rimantą Petrauską, politikai kėlė klausimą, kodėl tarnyboje priimtas sprendimas neleisti žurnalistams dirbti pasienyje.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Edukologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkai kartu su Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacija (LSDMA) organizavo nuotolinę mokslinę konferenciją „Migracija šiandien: kaip iššūkius paversti galimybėmis?“, kur dalyvavo beveik 200 dalyvių iš pačių įvairiausių socialinių įstaigų, kurios vienaip ar kitaip įsitraukia ir tiesiogiai dalyvauja, matydami migrantų problemas be jokios cenzūros.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas įregistravo Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis siekia išplėsti išlaidų, susijusių su tarybos narių veikla, sąrašą – siūlo leisti kompensuoti viešosios informacijos rengėjų teikiamas paslaugas.

Kultūros rėmimo fondo naikinamojo projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad projektas teikiamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir Aštuonioliktosios Vyriausybės programos 72.2 papunktį. Projektais iš esmės siekiama panaikinti Kultūros rėmimo fondą ir papildyti Lietuvos kultūros tarybos įstatymą nuostatomis, neva tai užtikrinančiomis Kultūros rėmimo fondo lėšomis vykdytos veiklos tęstinumą.

2021 m. spalio 25 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) iniciatyva įvyko susitikimas su Policijos vadovybe, kuriame buvo nutarta glaudžiau bendradarbiauti ginant autorių teises ir stiprinant jų apsaugą internete.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė trečiadienį įregistravo Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti nuostatas, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, siekiančios informuoti visuomenę apie savo veiklą, interneto svetainėse skelbtų informaciją apie lėšas, skirtas institucijos veiklos viešinimui.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžia, jog liberalai teigiamai vertina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus sprendimą iš naujo peržiūrėti bylą dėl portalo „Atvira Klaipėda“ dar 2019 m. paviešinto straipsnio, kuriuo portalas neva pažeidė bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Frakcijos seniūno teigimu, praėjusią savaitę teismo priimtas sprendimas sukėlė daug abejonių tarp žiniasklaidos atstovų ir plačiosios visuomenės, todėl natūralu, kad tos abejonės turėtų būti išsklaidytos. „Džiaugiuosi, kad visuomenei ir žurnalistų bendruomenei abejonių sukėlęs sprendimas bus atidžiai peržiūrėtas dar kartą. Tuo metu mūsų, įstatymų leidėjų, užduotis turėtų būti pataisyti teisės aktus taip, kad jie nesudarytų prielaidų dviprasmybėms. Įstatymuose neturi likti vietos interpretacijoms, ypač kai kalbame apie visuomenės teisę žinoti“, – sako E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio frakcija, reaguodama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) ketvirtadienį priimtą sprendimą, kad naujienų portalas „Atvira Klaipėda“, dar 2019 m. paviešinęs straipsnį apie viešųjų pirkimų konkurso laimėtojus ir atskleidęs giminystės ryšius, pažeidė Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), inicijuos diskusijas su Žurnalistų sąjunga, teisininkais ir advokatais, siekiant išsiaiškinti, kokie Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai yra reikalingi.

„Jei įsiteisės šis sprendimas, labai tikėtina, kad netrukus visoje Lietuvos žiniasklaidoje pamatysite štai tokius straipsnius: 10 milijonų eurų pirkimą laimėjo įmonė, kurios savininkas yra asmuo X, kuris yra giminystės ryšiais susijęs su politiku Y”...

Per ketverius metus pastebimai didėjo Lietuvos gyventojų naudojimasis informavimo ir komunikacijos priemonėmis, interneto svarba tapo didesnė nei televizijos, o socialinių tinklų svarba beveik susilygino su naujienų portalų. Per šį laikotarpį sumažėjo pasitikėjimas visais žiniasklaidos kanalais, gyventojai taip pat tapo žymiai jautresni informacijos netikslumams ar melagingai informacijai. Tokias pagrindines tendencijas atskleidžia Kultūros ministerijos užsakymu atliktas reprezentatyvus žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio pokyčio tyrimas.

Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, itin svarbu imtis iniciatyvų, padėsiančių apsaugoti ne tik žurnalistus, bet ir kitus viešosios informacijos skleidėjus nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo už jų reiškiamą kritiką.

Antradienį, rugsėjo 28 d., 10.30 val. Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis rengia spaudos konferenciją, kurioje bus pristatomi darbo grupės „Teisinio reguliavimo dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo“ tarpiniai rezultatai. V. Kernagio vadovaujama darbo grupė, baigdama pirmąjį etapą, Seimui pateiks du įstatymo projektus – civilinio proceso ir baudžiamojo proceso kodeksų pataisas. Ši darbo grupė – jau antra V. Kernagio vadovaujama Seime sudaryta darbo grupė, kurioje skiriamas didelis dėmesys žiniasklaidos laisvės gynybai.