Kitu kampu

Atėjo ruduo, o jam įpusėjus – ir šildymo sezonas. Būtų visiškas melas teigti, kad mes jo labai laukėme. Greičiau, atvirkščiai.

Lietuvos aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos niekaip nesutaria kaip tinkamai sureguliuoti padidėjusią vilkų populiaciją. Viena siūlo vienokią apskaičiavimo metodiką, kita - kitokią. Tuo tarpu miško plėšrūnai nuolat įsisuka į ūkininkų laikomų avių bandas ir sužaloja arba papjauna ne vieną dešimtį šių gyvūnų.

2019 metais sukanka 1010 metų nuo dabar žinomo seniausio rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje Lietuvos paminėjimo, aprašant 1009 metų kovo 9 d. įvykius. Esame įsitikinę, kad ši išskirtinė mūsų valstybei diena turėtų būti kasmet valstybės mastu iškilmingai minima prasmingais, išliekamąją vertę turinčiais valstybingumo akcentais, o 1009 m. kovo 9 d. data turėtų tapti svarbia mūsų valstybės gyvenimo gaire“ – rašoma grupės žinomų mokslininkų kreipimesi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį.

Mylėk kiekvieną, nekęsk nei vieno – tai musulmonų bendruomenės „Ahmadija“, kuri jungia keliasdešimtis milijonų pasaulio musulmonų, devizas. Rugsėjo 7–9 dienomis Vokietijos mieste Karlsruhe vyko šios bendruomenės kasmetinis suvažiavimas „Jalsa Salana 2018“. Jame, gavę kvietimą iš Lietuvos asociacijos „Ahmadija“ prezidento Ahmedo Farazo, dalyvavo 60 įvairių profesijų žmonių, panorusių susipažinti su Islamo religijos skirtingumais ir panašumais, įsitikinti kiek teisingos mūsų stereotipinės nuostatos apie musulmonus.

Lyg ir suderinta viskas - rinkinys turėjo, „Šviesai“ padedant, išvysti šviesą, tačiau kažkodėl mane pasiekė tokio turinio raštas, kurį pasirašęs vyriausiasis redaktorius S.Petrauskas. Cituoju: „Gerb. A.Kairy, Švietimo ministerija nepritaria, kad būtų leidžiamas Jūsų parengtas leidinys „Tėvynė ir Motina“ (rinkinys sudarytojų pavadintas „Tėvynei ir Motinai“ - aut. pastaba). Norint rasti plane jam vietos, reikėtų išbraukti kurį nors kitą šiuo metu mokyklai svarbesnį laidinį. Leidykla, atsižvelgdama į savo ekonominę padėtį bei popieriaus stygių, planine tvarka išleisti šio leidinio dabar negali“.

Dar 1991 metais, redaguojant „Palangos“ savaitraštį, plačiai viešinome naujosios Palangos miesto ligoninės statybos darbus buvusių sklandytuvų ir mažų kariškų lėktuviukų „Kilimo-nusileidimo lauko“ teritorijoje, nes iki tikro aerodromo tai vietai nebuvo skirta išaugti. Ekologiškų pušynų prieglobstyje Antano Gulbino, šaunaus inžinieriaus iš Ariogalos vadovaujamų patikimų Palangos statybininkų dėka čia sparnus – saulėtalangius korpusus išskleidė erdvi kurorto ligoninė, kurios reikalingumu ir buvimu šioje vietoje palangiškiai dar niekad nesuabejojo.

Portugalijos sostinėje Lisabonoje baigėsi 103-iasis pasaulinis esperantininkų kongresas. Ten liepos 28 – rugpjūčio 4 dienomis buvo susirinkę daugiau kaip 1600 esperantininkų iš 75 pasaulio šalių. Tarp jų ir 35 Lietuvos esperantininkai. Pirmąją kongreso darbo dieną posėdžiavęs Pasaulinės esperantininkų sąjungos aukščiausias šios svarbiausios ir didžiausios tarptautinės esperantininkų organizacijos organas komitetas išrinko Europos komisijos narį Vytenį Andriukaitį šios organizacijos Garbės globėjų komiteto nariu.

Spaudai paruoštą knygą pavadinau „Gintarai iš Šaukėnų šilo“. Man asmeniškai tebegyva, vartant jaunatviškosios optimistės Elenos Burdulienės į Palangą šį pavasarį atsiųstąją vardinę tautinę Šaukėnų juostą, diskelį su linkėjimais, šaukėniškių dainomis, nuoširdžiausią laišką 70-mečiui berniukui, nenuoramai tarybinių Šaukėnų „Makronui“, – ot, pasidžiaugtų Mama, sykiu su mokytoja, sėjusi ir tikėjimą Gėrio pergale.

Šiuo metu po Lietuvos didžiuosius miestus plinta drastiškas medžių naikinimo vajus. Antai, Panevėžio širdyje, centrinėje aikštėje darbininkai nupjovė dvi didžiules egles. Dar daugiau medžių čia turėtų kristi pradėjus įgyvendinti šios aikštės rekonstrukciją. Kaip teigia senieji panevėžiečiai, tos eglės būtų mus visus pragyvenę, vienintelė priežastis - Laisvės aikštės rekonstrukcija, kuri visai nereikalinga. Dar daugiau aistrų sukėlė beatodairiški Šiaulių miesto savivaldybės veiksmai,

Visi trys atsisveikinome su nostalgiją daug kam sukeliančia „brežnevinės“ Palangos medžių alėja, stebėjome, kaip galinga japoniška technika lyg degtukus, „trakšt-brakšt“, lengvai švysteli į viršų aukštų beržų ir kitų medžių liemenis ir kelių minučių eigoje ... „cak cak cak“ sudėlioja krūvelėmis kelkraštyje. Lyg ir gaila: kiek sykių čia eita su šuniukais – dviem Litais, Mirta – jaukiomis alėjomis link Vydmantų. Lapija paslėpdavo nuo lietaus, o lapijos gražumas, ypač pereinant Ronžės tiltuką – lyg įžymiųjų lietuvių dailininkų Kazio Šimonio, Antano Žmuidzinavičiaus ar palangiškių Juozo Meškio, Jono Vaišės, Vytauto Kuso paveiksluose.

Valdantieji nenustoja stebinti savo draudimais, bausmėmis ir šiaip keistomis naujovėmis. Štai Aplinkos ministerija patyliukais priėmė sprendimą ir jau nuo liepos privaloma gauti savivaldybės valdininkų leidimą, jei nori savo žemėje nugenėti didesnį medį ar jį nupjauti.

Manau kad niekas neprieštaraus tokiam teiginiui, kad Lietuva tampa įvairiausių uždraudimų šalimi. Kur nepasisuksi - vis nauji uždraudimai -sveikatos, žemės ūkio, aplinkosaugos ir kitose srityse. Dabartiniu metu į Seimą veržiasi prieštaringas Žuvininkystės įstatymas. Iš žūklės pragyvenantiems žmonėms valdantieji norėtų leisti iš Baltijos jūros traukti vien menkavertes žuvis, kurias gaudo tik žuvėdros ir kirai.

Lietuvos turguose olandiškos morkos, Makedonijos kopūstai, lenkiškos braškės virsta lietuviškomis. Mūsų turguose pirkėjai dėl daržovių kilmės klaidinami jau ne pirmą dešimtmetį.

Naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, pasirodo, mėgsta įvairias atrakcijas: tai penktadieniais prieš darbą ministerijos hole liepė garsiai paleisti linksmą muziką, tai su grupe bendradarbių prie centrinio įėjimo sukdami žalius skėčius ir šokami prašė iš dangaus malonės - gausaus lietučio. O ką, jeigu ministras laikinai taptų indėnu ir rankose suktų grėsmingą karo kirvį - tomachauką, gal baisiai išgąsdintų įsismarkavusius žemgrobius ir jie baigtų krėtę šunybes.

Tamburinas - tai mušamasis muz. instrumentas, būgnelis (siauras medinis arba metalinis žiedas, iš vienos pusės aptemptas oda) su žalvario žvangučiais. Galbūt jo garsai atlydėjo dar XV amžiuje iš šiaurės Indijos keliaujančius romus į Lietuvą. Dabar šio muzikos instrumento vardu pavadintas jau antrus metus Šiauliuose vykstantis romų festivalis (šįmet - tai konkursas - festivalis). Jis sukvietė talentingus Lietuvos romus į Saulės miestą. Dainų aidas ir muzika sklido iš sausakimšos koncertų salės „Saulė“.