Kitu kampu

Lietuvos užsienio politika stovi ant dviejų kojų: labai įtemptų santykių su Rusija ir ekonominių Lietuvos interesų.

Aš negąsdinu, bet... Mes tikrai labai plačiai nuskambėsim net ir už Europos paribių, jeigu ir ateityje Palangoje tęsim, atleiskit, „kaukolinę“ tvartų ir girdyklų kultūrą. Antižmogišką, antipalangietišką, antitautinę, antikurortinę, „šermeninę Antikultūrą“. Palangos centre – nei Las Vegasas, nei Hanojus. Viskas... arčiausiai Joskaudų sąvartyno.

Man brangi net tarp maldaknygių yra etikos, logikos pavyzdžiu laikytino giminiško „Raštokrato“, visai neseniai, šių metų rugsėjo 6-ąją jau atradusio savo „Amžinąją valtį“, talentingo tytuvėniškio satyriko ir prozininko Vlado Kalvaičio rimuotais autografais išmarginta, bene vienintelė iki šiol tokia Lietuvoje smagi ir psichologiškai įžvalgi, chrestomatinė „Versmių“ serijos knyga „Lietuvių epigrama ir parodija“.

Nors iki naujų rinkimų – savivaldybių, Europos Parlamento, prezidento/ės, šalies parlamento – dar liko nemažai laiko, bet kandidatų kovos dėl naujų postų/galimybių šalyje jau verda. Labiausiai pastebima tai tarp partijų – beveik visos „susipliekė“:

Pasyvių piliečių miestuose yra 6024. To priežastis - trūksta miestų savivaldybių suformuotų ir nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, taip pat negalint grąžinti nuosavybės, ne visi linkę rinktis alternatyvius atkūrimo būdus (kompensacijas, lygiaverčius sklypus kitose teritorijose).

Kaip rašo laikraštis “Ūkininko patarėjas”, prasidėjus lašišų, šlakių migracijai į nerštavietes Lietuvos upėse, trofėjinių lašišų žvejyba į Lietuvą privilioja ne tik būrius mūsų žvejų, bet ir norvegų, latvių, prie Nėries ir kitų upių kursuoja autobusai iš Lenkijos.

urnalistė Rasa Pilvelytė kalbina Niujorke gyvenančią lietuvę žurnalistę Deimantę (Demi) Vitkutę, baigusią žurnalistikos magistro studijas viename žinomiausių pasaulyje Columbia universitete. D. Vitkutė pasakoja apie savo išbandymų kupiną kelią tarp Amerikos ir Lietuvos, kuris vedė į žurnalistikos Amerikoje ypatumus ir sunkumus bei ateities planus.

Atėjo ruduo, o jam įpusėjus – ir šildymo sezonas. Būtų visiškas melas teigti, kad mes jo labai laukėme. Greičiau, atvirkščiai.

Lietuvos aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos niekaip nesutaria kaip tinkamai sureguliuoti padidėjusią vilkų populiaciją. Viena siūlo vienokią apskaičiavimo metodiką, kita - kitokią. Tuo tarpu miško plėšrūnai nuolat įsisuka į ūkininkų laikomų avių bandas ir sužaloja arba papjauna ne vieną dešimtį šių gyvūnų.

2019 metais sukanka 1010 metų nuo dabar žinomo seniausio rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje Lietuvos paminėjimo, aprašant 1009 metų kovo 9 d. įvykius. Esame įsitikinę, kad ši išskirtinė mūsų valstybei diena turėtų būti kasmet valstybės mastu iškilmingai minima prasmingais, išliekamąją vertę turinčiais valstybingumo akcentais, o 1009 m. kovo 9 d. data turėtų tapti svarbia mūsų valstybės gyvenimo gaire“ – rašoma grupės žinomų mokslininkų kreipimesi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį.

Mylėk kiekvieną, nekęsk nei vieno – tai musulmonų bendruomenės „Ahmadija“, kuri jungia keliasdešimtis milijonų pasaulio musulmonų, devizas. Rugsėjo 7–9 dienomis Vokietijos mieste Karlsruhe vyko šios bendruomenės kasmetinis suvažiavimas „Jalsa Salana 2018“. Jame, gavę kvietimą iš Lietuvos asociacijos „Ahmadija“ prezidento Ahmedo Farazo, dalyvavo 60 įvairių profesijų žmonių, panorusių susipažinti su Islamo religijos skirtingumais ir panašumais, įsitikinti kiek teisingos mūsų stereotipinės nuostatos apie musulmonus.

Lyg ir suderinta viskas - rinkinys turėjo, „Šviesai“ padedant, išvysti šviesą, tačiau kažkodėl mane pasiekė tokio turinio raštas, kurį pasirašęs vyriausiasis redaktorius S.Petrauskas. Cituoju: „Gerb. A.Kairy, Švietimo ministerija nepritaria, kad būtų leidžiamas Jūsų parengtas leidinys „Tėvynė ir Motina“ (rinkinys sudarytojų pavadintas „Tėvynei ir Motinai“ - aut. pastaba). Norint rasti plane jam vietos, reikėtų išbraukti kurį nors kitą šiuo metu mokyklai svarbesnį laidinį. Leidykla, atsižvelgdama į savo ekonominę padėtį bei popieriaus stygių, planine tvarka išleisti šio leidinio dabar negali“.

Dar 1991 metais, redaguojant „Palangos“ savaitraštį, plačiai viešinome naujosios Palangos miesto ligoninės statybos darbus buvusių sklandytuvų ir mažų kariškų lėktuviukų „Kilimo-nusileidimo lauko“ teritorijoje, nes iki tikro aerodromo tai vietai nebuvo skirta išaugti. Ekologiškų pušynų prieglobstyje Antano Gulbino, šaunaus inžinieriaus iš Ariogalos vadovaujamų patikimų Palangos statybininkų dėka čia sparnus – saulėtalangius korpusus išskleidė erdvi kurorto ligoninė, kurios reikalingumu ir buvimu šioje vietoje palangiškiai dar niekad nesuabejojo.

Portugalijos sostinėje Lisabonoje baigėsi 103-iasis pasaulinis esperantininkų kongresas. Ten liepos 28 – rugpjūčio 4 dienomis buvo susirinkę daugiau kaip 1600 esperantininkų iš 75 pasaulio šalių. Tarp jų ir 35 Lietuvos esperantininkai. Pirmąją kongreso darbo dieną posėdžiavęs Pasaulinės esperantininkų sąjungos aukščiausias šios svarbiausios ir didžiausios tarptautinės esperantininkų organizacijos organas komitetas išrinko Europos komisijos narį Vytenį Andriukaitį šios organizacijos Garbės globėjų komiteto nariu.

Spaudai paruoštą knygą pavadinau „Gintarai iš Šaukėnų šilo“. Man asmeniškai tebegyva, vartant jaunatviškosios optimistės Elenos Burdulienės į Palangą šį pavasarį atsiųstąją vardinę tautinę Šaukėnų juostą, diskelį su linkėjimais, šaukėniškių dainomis, nuoširdžiausią laišką 70-mečiui berniukui, nenuoramai tarybinių Šaukėnų „Makronui“, – ot, pasidžiaugtų Mama, sykiu su mokytoja, sėjusi ir tikėjimą Gėrio pergale.