2018-11-30Sveikas, gyvai sugrįžęs poete V. Mačerni, – per Telšius – mums visiems
Jam, jo poetinei didybei aikštės didumo erdvių nereikėjo. Žmogaus – apnuoginta širdis, poeto atvira širdis savais žodžiais tariasi su Telšių – 2018 spalio-lapkričio rudeniu, su klevų lapais tariasi... su bendraamžiais. Jis tebėra jaunuolis. Vytautui Mačerniui niekada nebus pažįstama „žilorama“. Jam poezija – „korta, draskanti aortą“, kad net ir mirties – nebaugu.
2018-11-08„Kaukolinė siena“, bet ne svetur, o pačiam Palangos centre
Aš negąsdinu, bet... Mes tikrai labai plačiai nuskambėsim net ir už Europos paribių, jeigu ir ateityje Palangoje tęsim, atleiskit, „kaukolinę“ tvartų ir girdyklų kultūrą. Antižmogišką, antipalangietišką, antitautinę, antikurortinę, „šermeninę Antikultūrą“. Palangos centre – nei Las Vegasas, nei Hanojus. Viskas... arčiausiai Joskaudų sąvartyno.
2018-10-30Apie rašytoją Vladą Kalvaitį ir prasmingiausią lietuviško charakterio knygą
Man brangi net tarp maldaknygių yra etikos, logikos pavyzdžiu laikytino giminiško „Raštokrato“, visai neseniai, šių metų rugsėjo 6-ąją jau atradusio savo „Amžinąją valtį“, talentingo tytuvėniškio satyriko ir prozininko Vlado Kalvaičio rimuotais autografais išmarginta, bene vienintelė iki šiol tokia Lietuvoje smagi ir psichologiškai įžvalgi, chrestomatinė „Versmių“ serijos knyga „Lietuvių epigrama ir parodija“.
2018-10-30Jonas Paulauskas: Sveiki, sulaukę naujų rinkimų ir naujų kovų !
Nors iki naujų rinkimų – savivaldybių, Europos Parlamento, prezidento/ės, šalies parlamento – dar liko nemažai laiko, bet kandidatų kovos dėl naujų postų/galimybių šalyje jau verda. Labiausiai pastebima tai tarp partijų – beveik visos „susipliekė“:
2018-10-28Lietuviškos žemės paradoksai: vieni jos neatgauna, kiti - nuo jos bėga
Pasyvių piliečių miestuose yra 6024. To priežastis - trūksta miestų savivaldybių suformuotų ir nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, taip pat negalint grąžinti nuosavybės, ne visi linkę rinktis alternatyvius atkūrimo būdus (kompensacijas, lygiaverčius sklypus kitose teritorijose).
2018-10-16Deimantė Vitkutė: laisva spauda būtina demokratinei valstybei
urnalistė Rasa Pilvelytė kalbina Niujorke gyvenančią lietuvę žurnalistę Deimantę (Demi) Vitkutę, baigusią žurnalistikos magistro studijas viename žinomiausių pasaulyje Columbia universitete. D. Vitkutė pasakoja apie savo išbandymų kupiną kelią tarp Amerikos ir Lietuvos, kuris vedė į žurnalistikos Amerikoje ypatumus ir sunkumus bei ateities planus.
2018-10-08Kol dvi ministerijos ginčijasi, vilkai pjauna ūkininkų avis ir veršelius
Lietuvos aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos niekaip nesutaria kaip tinkamai sureguliuoti padidėjusią vilkų populiaciją. Viena siūlo vienokią apskaičiavimo metodiką, kita - kitokią.
Tuo tarpu miško plėšrūnai nuolat įsisuka į ūkininkų laikomų avių bandas ir sužaloja arba papjauna ne vieną dešimtį šių gyvūnų.
2018-09-18Tegul mus vienija tikėjimas tikėjimu (4)
Mylėk kiekvieną, nekęsk nei vieno – tai musulmonų bendruomenės „Ahmadija“, kuri jungia keliasdešimtis milijonų pasaulio musulmonų, devizas. Rugsėjo 7–9 dienomis Vokietijos mieste Karlsruhe vyko šios bendruomenės kasmetinis suvažiavimas „Jalsa Salana 2018“. Jame, gavę kvietimą iš Lietuvos asociacijos „Ahmadija“ prezidento Ahmedo Farazo, dalyvavo 60 įvairių profesijų žmonių, panorusių susipažinti su Islamo religijos skirtingumais ir panašumais, įsitikinti kiek teisingos mūsų stereotipinės nuostatos apie musulmonus.
2018-09-03Alfonsas Kairys: leidinys, neišvydęs šviesos
Lyg ir suderinta viskas - rinkinys turėjo, „Šviesai“ padedant, išvysti šviesą, tačiau kažkodėl mane pasiekė tokio turinio raštas, kurį pasirašęs vyriausiasis redaktorius S.Petrauskas. Cituoju: „Gerb. A.Kairy, Švietimo ministerija nepritaria, kad būtų leidžiamas Jūsų parengtas leidinys „Tėvynė ir Motina“ (rinkinys sudarytojų pavadintas „Tėvynei ir Motinai“ - aut. pastaba). Norint rasti plane jam vietos, reikėtų išbraukti kurį nors kitą šiuo metu mokyklai svarbesnį laidinį. Leidykla, atsižvelgdama į savo ekonominę padėtį bei popieriaus stygių, planine tvarka išleisti šio leidinio dabar negali“.
2018-08-27Gediminas Griškevičius: sveikatintis eikim anksti: kol miega paniką sėjančios Kelio dulkės
Dar 1991 metais, redaguojant „Palangos“ savaitraštį, plačiai viešinome naujosios Palangos miesto ligoninės statybos darbus buvusių sklandytuvų ir mažų kariškų lėktuviukų „Kilimo-nusileidimo lauko“ teritorijoje, nes iki tikro aerodromo tai vietai nebuvo skirta išaugti. Ekologiškų pušynų prieglobstyje Antano Gulbino, šaunaus inžinieriaus iš Ariogalos vadovaujamų patikimų Palangos statybininkų dėka čia sparnus – saulėtalangius korpusus išskleidė erdvi kurorto ligoninė, kurios reikalingumu ir buvimu šioje vietoje palangiškiai dar niekad nesuabejojo.