Dialogai apie žiniasklaidą

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deimantas Jastramskis, siekdamas ištirti, kokios žiniasklaidos politikos buvo formuojamos 1990–2016 m. Lietuvoje ir kokie žmonės tam darė įtaką, išleido monografiją „Žiniasklaidos politika Lietuvoje“.

Rugpjūtį knygynų prekystalius nugulė nauja, greitai populiarumo sulauksi lietuviška knyga – Pauliaus Senūtos debiutinis romanas „Sfera“. Romanas sulaukė gerai žinomų mūsų šalies žmonių dėmesio – tarp jų ir kandidatė į Lietuvos Respublikos prezidentus Ingrida Šimonytė, Saulius Urbonavičius-Samas, Akvilė Kavaliauskaitė, Ernestas Parulskis. Vakar vykusioje diskusijoje apie naują lietuvių rašytojų kartą, knygos autorius atskleidė, kad romaną parašyti labiausiai jį įkvėpė gyvenime vyraujantys keisti nesuderinamumai – paradoksai.

Žurnalistas, politologas, radijo laidų vedėjas AURIMAS PEREDNIS Žinių radijuje aktualijų laidas veda jau 16 metų. Šiandien jis pasakoja apie tai, kaip per tuos metus keitėsi žiniasklaida, kokių iššūkių jam paruošė profesinė misija ir kokias vertybes diktuoja aktualijų žurnalisto darbas. Jį kalbina Goda Malinauskaitė.

Šiemet prestižinė Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Vinco Kudirkos premija skirta LŽS Vilniaus skyriaus narei Audronei KOSCIUŠKIENEI už 29 televizijos laidų ciklą „Laikinosios sostinės fenomenas“, skirtą Lietuvos 100-mečiui. Su kolege kalbėjomės apie dokumentiką, Laikinosios sostinės įžymybes, Lietuvos kūrimą, kūrėjus ir tikėjimą jų gyvenime, apie kelius į žmogaus dvasą.

Jau keleri metai dr. Viktoras Stankus kaip nuoširdus lietuviško žodžio puoselėtojas ir energingas lietuviškos žinios skleidėjas yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Vilniaus skyriaus valdybos teikimu buvo įvertinta įvairialypė LŽS nario dr. Viktoro Stankaus žurnalistinė veikla ir už svarų indėlį į Lietuvos žurnalistikos istoriją bei už asmeninį indėlį stiprinant LŽS tarptautinį bendradarbiavimą ir pripažinimą Viktoras STANKUS apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.

Esu jau rašęs apie Gintauto Trumpio leidinį „Asmeninė biblioteka. Katalogas. Knyga I. Knygos apie knygas“. Džiaugiuosi, kad galiu parašytI ir apie antrąjį jo bibliotekos katalogą „Asmeninė biblioteka. Katalogas. Knyga II. Mažoji Lietuva“.

Praėjusieji metai gautų skundų skaičiumi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai buvo rekordiniai – gautas net 321 skundas (palyginimui 2017 m. – 253). Skundų skaičius, lyginant su 2017 metais, padidėjo 21 %, todėl ženkliai išaugo Tarnybos teisininkų darbo krūvis.

Nepaisant nuolatinių kalbų apie spaudos mirtį, prenumerata vis dar išlieka populiari – Lietuvos pašto duomenimis, kasmet laikraščius ir žurnalus prenumeruoja apie 500 tūkst. Lietuvos gyventojų, dalis jų užsisako po 2 ir daugiau leidinių. Be to, surinktų duomenų statistika rodo prenumeratos ilgėjimo tendenciją – žmonės leidinius užsisako pusei metų ir ilgesniam laikotarpiui.

Smurtas artimoje aplinkoje yra kompleksiška problema, kurios mastai visuomenėje dar nėra tinkamai suvokiami. Tačiau žiniasklaidos teikiama informacija daro didelį poveikį ir esamą padėtį gali pakeisti.

Smurtas artimoje aplinkoje yra kompleksiška problema, kurios mastai visuomenėje dar nėra tinkamai suvokiami. Tačiau žiniasklaidos teikiama informacija daro didelį poveikį ir esamą padėtį gali pakeisti.

2018 m. kovo 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas paskelbė įsakymą dėl Kauno miesto savivaldybės informacijos pateikimo visuomenei tvarkos aprašo patvirtinimo. Ką apie tai mano Kauno žurnalistai?

Kviečiame į knygos „Šiuolaikinės medijos ir informacija: požeminiai garažai Google karalystėje“ pristatymą. Reginyje dalyvaus knygos autoriai: Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai dr. Vincas Grigas, doc. Andrius Šuminas, doc. Arūnas Gudinavičius ir dr. Modestas Grigaliūnas. Renginys vyks vasario 8 d. 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) V a. meno erdvėje.

Aną dieną itin sudomino Lietuvos žurnalistų sąjungos svetainėje esantis kvietimas į diskusiją Kiek žurnalistikos yra likę Lietuvos žiniasklaidoje? Intriguojanti tema. Jau mažiausiai prieš dešimtį metų mūsų visuomenei buvo aktualus šis reikalas. Ypač pastaraisiais metais. Kai spauda ėmė nykti nuo nepakeliamų mokesčių ir kitų priežasčių. Kai daugelis spausdinių, interneto laikraščių tapo ne visuomenės informuotoja, o tam tikros nuomonės formuotoja.

LŽS Vilniaus skyriaus kasmetinio, nuo 2004 m. organizuojamo „Taikliausio šūvio“ konkurso laureatu šiemet pripažintas Šakių rajono „Laikraštis „Valsčius“. Kuklus prizas – suvenyrinė kulka įteikta laikraščio vyriausiajai redaktorei ir leidėjai Giedrimei Didžiapetrienei už ryžtingas pastangas nepasiduoti rajono politikų ir verslo atstovų spaudimui, grumtis dėl spaudos laisvės.

Tebesitęsiant laikraščių ir žurnalų prenumeratai norisi priminti faktą – didžiausio, kone 30 000 tiražo laikraščiu 20 metų yra „Vakarų Lietuva“, su septyniais Vakarų Lietuvos rajonų laikraščiais platinamas priedas. Apie šį unikalų reiškinį ir rajonų laikraščių kooperaciją kalbėjomės su Nacionalinės rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacijos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga" vyriausiąja redaktore Vilija Butkuviene. Kalbino Daiva Červokienė,