Dialogai apie žiniasklaidą

Rašytojas Vytautas Kirkutis, gyvenantis Kuršėnuose ir pripažintas šio miesto Garbės piliečiu, jau yra išleidęs ne vieną savo poezijos ar publicistinės prozos knygą. Jo kūrybinėje biografijoje yra solidus rinkinys „Tylios mano dainos“, skirtas Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus šimtmečiui bei jo kruopščiai parengta atsiminimų knyga apie poetą J. Ruzgį – „Baltasis nakties paukštis“. Tačiau šį kartą jį kalbinsime apie pagrindinę jo profesiją – žurnalistiką. Tai kur gi ta jo žurnalistinės veiklos pradžia?

Sustabdyti mintis, išgirsti prigimtinę kalbą, pakelti galvą, išvalyti žodyną, įvesti kasdienio savęs pakylėjimo ritualą, atsiriboti nuo „geresniųjų kalbų” įtakos, nuo storžieviško ir primityvaus turinio, pašnekovo, laikraščio, televizijos ir t.t., ir t.t. Tyloje nusišypsoti – koks grožis, koks stebuklingas grožis!

Gegužės 28 d. Kaune „Pelėdų kalno“ galerijoje įvyko Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto ir Žurnalo „Nemunas“ surengta diskusija „Kultūros leidinių finansavimas: realybė ir (ne)galimybės“.

Lietuvos žurnalistikos cento (LŽC) kartu su Transparency International Lietuvos skyriumi (TILS) organizuotame renginyje „Žurnalistų pusryčiai“ paklausyti pranešimų, pasidalinti įžvalgomis, patirtimis ir padiskutuoti su kolegomis tema „Ateities regioninė žiniasklaida: tvari, inovatyvi ir atsakinga“ rinkosi žurnalistai, redaktoriai bei žiniasklaidos priemonių vadovai iš visos Lietuvos.

LRT etikos kontrolierė Dalia Elena Andrikienė traukiasi iš pareigų po to, kai teismas pripažino, kad ji viršijo savo įgaliojimus, įpareigodama žurnalistą Virginijų Savukyną pašalinti teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską kritikuojantį „Facebook“ įrašą.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Vilniuje, Reformatų sode, prie statomo paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams gražiai prisimintas Martynas Mažvydas, vienas lietuvių raštijos pradininkų, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmo prasti žodžiai“ (1547 m.) ir kitų leidinių parengėjas, evangelikų liuteronų kunigas.

Minėdami 120-ąsias spaudos atgavimo metines, Klaipėdos universiteto žurnalistikos programos studentai tarsi persikėlė laiko mašina atgal. Pasipuošę anų laikų madingiausiais apdarais sukėlė nemenką šurmulį Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete, kurio pastatas taip pat skaičiuoja antrą šimtmetį.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Lietuvių kalbos draugija (LKD) paskelbė tradicinių žurnalisto – kalbos bičiulio – rinkimų nugalėtojus.

Ne paslaptis, kad karo žurnalistika yra pavojingas darbas. Geriau jau sėdėti šiltoje kavinėje, siurbčiojant kavutę spaudyti nešiojamo kompiuterio klavišus, kalbinti kokią nors „divą“ ar prieš rinkimus ypač reklamą pamėgusį politiką, o ne ropoti po karo griuvėsius, slapstytis nuo virš galvų zvimbiančių sviedinių, montuoti žodžiui šykščių karių interviu...

Klaipėdos universiteto žurnalistikos antrakursė Enrika Švabaitė šiomis dienomis pradėjo pirmąją savo žurnalistinę praktiką Šilalės rajono laikraštyje „Šilalės artojas“. Į praktiką ją atlydėjo dėstytoja, LŽS Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininkė Jolanta Beniušytė.

Britų „Slavonic and East European Studies“ asociacija, viena didžiausių ir gerbiamiausių šios srities organizacijų, ką tik pranešė, kad naujausia Neringos Klumbytės knyga „Autoritarinis juokas. Politinis humoras ir sovietinė distopija Lietuvoje“, kurioje analizuojamos žurnalo „Šluota“ įkūrimo, cenzūros, satyrinio teisingumo ir meninio pasipriešinimo režimui temos“, gavo metų Moterų forumo knygos premiją.

Technologinės naujovės keičia medijų panoramą, komunikavimo ir informacijos kūrimo ir naudojimo būdus. O dabar ir dirbtinis intelektas radikaliai keičia ne tik komunikavimą ir informavimą, bet ir tam tikrus pilietinio sugyvenimo pagrindus. Tačiau kai kurie principai, tarsi orientuojančios žvaigždės, padeda nenukrypti nuo teisingo kelio, pažymėjo popiežius Italijos katalikų televizijos ir radijo vadovams ir darbuotojams audiencijoje pirmadienį, sausio 29 d.

Pirmadienį, sausio 22 d., popiežius Pranciškus susitiko su Vatikane akredituotais tarptautinės žiniasklaidos atstovais. Popiežius jiems padėkojo už tai, ką jie rašo ir skelbia, taip pat už atkaklumą ir kantrybę diena iš dienos sekant žinias iš Šventojo Sosto ir Bažnyčios, pasakojant apie instituciją, kuri pranoksta „čia ir dabar“.

Apie lietuvių kalbos problemas skaitytojas dalijasi mintimis: Nesu abejingas dabartinei lietuvių kalbos būklei, remdamasis surinktais pavyzdžiais ("auksinėmis mintimis"), pats kai ką esu rašęs, bet labai dažnai apima neviltis: kiek berašytum, bekalbėtum, o tie kalbos šiukšlintojai, tie lietuvių kalbos modernintojai neskaito, negirdi, neklauso...

Kartais manęs lyg ir paklausia: išleidai keletą eilėraščių rinkinių, rašai dainas, o tavo žurnalistinėje kraitelėje tiek daug temų apie automobilius? Gal šiandien proga apie tai pasakyti.