Dialogai apie žiniasklaidą

Šios parodos nebūtų be Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komiteto pirmininkės Jūratės Caspersen, kuri dar 2019 m. kreipėsi į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyrių su pasiūlymu 2020 m. vasarą bibliotekoje parengti parodą, skirtą lietuvių žiniasklaidai užsienyje po 1990-ųjų pristatyti.

Tęsiame kolegos Česlovo Iškausko žurnalistinius prisiminimus, kurie sudėlioti neseniai išėjusioje jo knygoje „Dviejų ąžuolų istorija“.

Tęsiame kolegos Česlovo Iškausko žurnalistinius prisiminimus, kurie sudėlioti neseniai išėjusioje jo knygoje „Dviejų ąžuolų istorija“.

Tęsiame kolegos Česlovo Iškausko žurnalistinius prisiminimus, kurie sudėlioti neseniai išėjusioje jo knygoje „Dviejų ąžuolų istorija“.

Tęsiame kolegos Česlovo Iškausko žurnalistinius prisiminimus, kurie sudėlioti neseniai išėjusioje jo knygoje „Dviejų ąžuolų istorija“.

Tęsiame kolegos Česlovo Iškausko žurnalistinius prisiminimus, kurie sudėlioti neseniai išėjusioje jo knygoje „Dviejų ąžuolų istorija“.

Tęsiame kolegos Česlovo Iškausko žurnalistinius prisiminimus, kurie sudėlioti neseniai išėjusioje jo knygoje „Dviejų ąžuolų istorija“.

Jau pasirodė žurnalisto Česlovo Iškausko knyga „Dviejų ąžuolų istorija“. Tai ne viešas leidinys, nes jame pasakojamos jo ir žmonos giminių gyvenimo istorijos, kurios, nors šeimos ir iš skirtingų Lietuvos regionų – Suvalkijos ir Aukštaitijos, turi stebėtinų panašumų. Visa knyga sudėta iš autoriaus atsiminimų, potyrių, biografijos detalių, paįvairinta dar gyvų buvusių ir kol kas esančių žmonių liudijimais. Juose daug subjektyvių, net intymių detalių, tad suprantama, kad viešai jų eksponuoti nebūtina. Bet atskiri gyvenimo tarpsniai – iš Č. Iškausko žurnalistinės veiklos: tai darbo pradžia rajono laikraštyje, studijos universitete, sutiktos asmenybės, studentiškos linksmybės, darbo iššūkiai radijuje ir televizijoje, kūryba, politiniai išbandymai... Manome, kad šie biografiniai momentai gali būti įdomūs ir mūsų skaitytojui. Siūlome paredaguotus knygos fragmentus.

Mus pasiekė sensacinga ir kolegų atžvilgiu gėdinga informacija: „Kalvotoji Žemaitija“ visiems melavo apie savo tiražą, klastojo duomenis. Taip ilgą laiką klaidino skaitytojus, reklamos užsakovus – visus. Vietoj žadamos plačios auditorijos, kurioje pasklinda gerokai per 4 000 egzempliorių, „Kalvotoji Žemaitija“ spausdino vos 1 642 egzempliorius.

Maloniai kviečiame į virtualų renginį „Medijų forumas“, kuris vyks lapkričio 24 d. (antradienį) 10:00 – 14:00 val. Medijų forumas – kasmetinis Medijų tarybos inicijuotas renginys, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į svarbiausias visuomenės informavimo srities aktualijas ir apčiuopti daugiau diskusijų keliančias temas. Šiemet vyksiančiame tarptautiniame renginyje žiniasklaidos, informacinio saugumo ir medijų edukacijos ekspertai aptars pandemijos sukeltus iššūkius bei pokyčius visuomenės informavimo srityje. Kaip pasikeitė žiniasklaida Baltijos šalyse? Kokius naujus iššūkius medijos kelia vartotojams? Ar tikrai gyvename naujoje realybėje? Ir kaip prie to prisitaiko medijų edukacija?

Norėtume apžvelgti kai kurias popiežiaus Pranciškaus nesenai išsakytas mintis, skirtas žiniasklaidos santykiui su visuomenės ir Bažnyčios gyvenimu. Šiuo atžvilgiu svarbus rugsėjo 18 dieną įvykęs Šventojo Tėvo susitikimas su Vatikane jį aplankiusiais Belgijoje flamandų kalba leidžiamo katalikų savaitraščio „Tertio“, šiemet paminėjusio 20-ąsias gyvavimo metines, redakcijos darbuotojais.

Kauno arkivyskupijos kurijoje kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ įteikė ilgamečiam katalikiškos žiniasklaidos bendrdarbiui, vertėjui Gediminui Žukui popiežiaus Pranciškaus skirtą apdovanojimą – Grigaliaus ordino Didžiuoju Riterio kryžiumi. Lotyniškai surašytame apdovanojimo tekste pažymima, kad ordinas suteikiamas dėl nuopelnų rūpinantis Katalikų Bažnyčios augimu ir gerove, o apdovanotajam suteikiama galia naudotis visomis su šia garbe susijusiomis privilegijomis.

2020-ieji Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) – išskirtiniai metai. Universitetas tapo antruoju šalyje pagal populiarumą tarp pirmakursių, net kelios studijų programos sulaukė išskirtinio dėmesio, tarp kurių – Viešosios komunikacijos studijų programa. Jau dešimtmetį Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (PMDF) dėstomos programos aktualumą ir patrauklumą, anot VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėjos, profesorės Kristinos Juraitės, „liudija absolventai ir jų pasiekimai.“

Neabejingus profesionalios žurnalistikos ateičiai „Media4Change“ kviečia prisijungti prie analogų Lietuvoje neturinčio startuolio. Pasak šio judėjimo už aukščiausių standartų žurnalistiką atstovų, netradicinį žurnalistikos modelį išbandysiančio projekto išskirtinumas – dėmesys regionams, kokybę stiprinantys inovatyvūs žurnalistinio darbo įrankiai ir į turinio kūrimą auditoriją įtrauksianti dalyvaujamoji žurnalistika.

LRT.lt portalas pradeda publikuoti vieno didžiausių Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ žurnalistų parengtą medžiagą. Planuojama, kad kas mėnesį portale pasirodys po kelias verstines publikacijas.