Dialogai apie žiniasklaidą

Tada jis, aštuoniolikametis, ir atvėrė gimtojo rajono redakcijos duris. Taip atsitiko, kad jis tapo išskirtiniu Lietuvois rajonų spaudos žurnalistu – tos pačios redakcijos duris jis užvėrė... po 47 metų, jau pražilęs, jau turėdamas senatvės pensininko pažymėjimą,

Vilniaus universitete paskirti apdovanojimai už reikšmingus mokslo pasiekimus 2019 metais. Tarp apdovanojimus gavusių mokslininkų – ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doc. dr. Deimantas Jastramskis. Geriausių humanitarinių ir socialinių mokslo sričių publikacijų kategorijoje jam skirtas apdovanojimas už monografiją „Žiniasklaidos politika Lietuvoje“, kurią išleido Vilniaus universiteto leidykla.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas yra parengęs daug garsių Lietuvos žurnalistų, tarp kurių – ir ne viena žinoma sporto žurnalisto pavardė. Apie tai, kuo išskirtinė būtent ši žurnalistikos sritis, kalbamės su VU Komunikacijos fakulteto žurnalistikos studentu Adomu Griniumi, dirbančiu TV3.lt sporto skiltyje ir vedančiu laidą apie NBA krepšinį radijo stotyje „Power Hit Radio“.

Šiandien skelbiame Dainiaus Radzevičiaus pokalbį su DELFI politikos apžvalgininku Vladimiru Laučiumi, kuris pataria aklai netikėti skaičiais, neburti ateities iš kavos tirščių ir įspėja, jog krizės metu net ir labiausiai civilizuotas žmogaus kiautas greitai trūkinėja ir išleidžia į viešumą žemiausius žmonių instinktus.

Šiandien, kai bet kas turi galimybę tapti žinios skelbėju, susidaro įspūdis, kad žurnalistu gali būti kiekvienas. Tačiau žurnalo „Ateitis“ redaktorius Vytautas Raškauskas, nesutinka, sakydamas, kad žurnalistui turi būti įdomiau klausytis nei kalbėti, o klausantis mokėti išgirsti – tik taip bus galima perduoti aiškią ir suprantamą žinią.

Dainius Radzevičius kartu su kolega Vytautu Žeimantu pradeda kurti pokalbių apie žurnalistiką ciklą. Tai bus pokalbiai su redaktoriais, žurnalistais, kultūros žmonėmis ir meno kūrėjais apie esminius šių dienų, praeities ir ateities žurnalistikos keliamus iššūkius bei klausimus. Aiškinsimės, kuo gali džiaugtis ir didžiuotis šių dienų žurnalistai. Kalbėsime ir apie žurnalistų santykius su politikais, verslo ar kitų sričių atstovais. Apie konfliktus ir sėkmingus projektus, apie tragedijas ir kūrybinius pasiekimus. Bus juoko ir ašarų. Tai bus nufilmuoti ir užrašyti pokalbiai. Todėl lauksime atgalinio ryšio. Norisi ir diskusijų, ir komentarų, ir pasiūlymų bei idėjų. Tikimės, kad tai bus mūsų visų pokalbiai apie mano mylimiausią profesiją – žurnalistiką. Iki susitikimų www.dainius.org ir www.lzs.lt Pirmasis pokalbis su 15min EN vyr. redaktoriumi Ruslanu Iržikevičiumi

Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio patarėjo ryšiams su visuomene pareigas pradeda eiti Tomas Jarusevičius. Jis pakeitė beveik penkerius metus V. Matijošaičio patarėju dirbusį ir praėjusią savaitę iš pareigų pasitraukusį Tomą Grigalevičių

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deimantas Jastramskis, siekdamas ištirti, kokios žiniasklaidos politikos buvo formuojamos 1990–2016 m. Lietuvoje ir kokie žmonės tam darė įtaką, išleido monografiją „Žiniasklaidos politika Lietuvoje“.

Rugpjūtį knygynų prekystalius nugulė nauja, greitai populiarumo sulauksi lietuviška knyga – Pauliaus Senūtos debiutinis romanas „Sfera“. Romanas sulaukė gerai žinomų mūsų šalies žmonių dėmesio – tarp jų ir kandidatė į Lietuvos Respublikos prezidentus Ingrida Šimonytė, Saulius Urbonavičius-Samas, Akvilė Kavaliauskaitė, Ernestas Parulskis. Vakar vykusioje diskusijoje apie naują lietuvių rašytojų kartą, knygos autorius atskleidė, kad romaną parašyti labiausiai jį įkvėpė gyvenime vyraujantys keisti nesuderinamumai – paradoksai.

Žurnalistas, politologas, radijo laidų vedėjas AURIMAS PEREDNIS Žinių radijuje aktualijų laidas veda jau 16 metų. Šiandien jis pasakoja apie tai, kaip per tuos metus keitėsi žiniasklaida, kokių iššūkių jam paruošė profesinė misija ir kokias vertybes diktuoja aktualijų žurnalisto darbas. Jį kalbina Goda Malinauskaitė.

Šiemet prestižinė Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Vinco Kudirkos premija skirta LŽS Vilniaus skyriaus narei Audronei KOSCIUŠKIENEI už 29 televizijos laidų ciklą „Laikinosios sostinės fenomenas“, skirtą Lietuvos 100-mečiui. Su kolege kalbėjomės apie dokumentiką, Laikinosios sostinės įžymybes, Lietuvos kūrimą, kūrėjus ir tikėjimą jų gyvenime, apie kelius į žmogaus dvasą.

Jau keleri metai dr. Viktoras Stankus kaip nuoširdus lietuviško žodžio puoselėtojas ir energingas lietuviškos žinios skleidėjas yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Vilniaus skyriaus valdybos teikimu buvo įvertinta įvairialypė LŽS nario dr. Viktoro Stankaus žurnalistinė veikla ir už svarų indėlį į Lietuvos žurnalistikos istoriją bei už asmeninį indėlį stiprinant LŽS tarptautinį bendradarbiavimą ir pripažinimą Viktoras STANKUS apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.

Esu jau rašęs apie Gintauto Trumpio leidinį „Asmeninė biblioteka. Katalogas. Knyga I. Knygos apie knygas“. Džiaugiuosi, kad galiu parašytI ir apie antrąjį jo bibliotekos katalogą „Asmeninė biblioteka. Katalogas. Knyga II. Mažoji Lietuva“.

Praėjusieji metai gautų skundų skaičiumi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai buvo rekordiniai – gautas net 321 skundas (palyginimui 2017 m. – 253). Skundų skaičius, lyginant su 2017 metais, padidėjo 21 %, todėl ženkliai išaugo Tarnybos teisininkų darbo krūvis.

Nepaisant nuolatinių kalbų apie spaudos mirtį, prenumerata vis dar išlieka populiari – Lietuvos pašto duomenimis, kasmet laikraščius ir žurnalus prenumeruoja apie 500 tūkst. Lietuvos gyventojų, dalis jų užsisako po 2 ir daugiau leidinių. Be to, surinktų duomenų statistika rodo prenumeratos ilgėjimo tendenciją – žmonės leidinius užsisako pusei metų ir ilgesniam laikotarpiui.