Dialogai apie žiniasklaidą

Blogiausiame (ne)būsimųjų žurnalistų rašinyje suskaičiavau apie 20 klaidų. Tik vienas rašinys buvo vertas geriausio įvertinimo. Kiti, rašydami apie akcizą alkoholiui ir tabakui ir Latviją euro zonoje, arba visai nesirėmė faktais, arba geriau jau būtų nesirėmę. Su kolega šiemet teko skaityti stojančiųjų į žurnalistiką rašinius apie ekonomiką. Jie rinkosi iš dviejų temų: Redaktoriaus užduotis: euro traukinys ir Ryga; Akcizai tabakui ir alkoholiui, paimsiu interviu.

„Finansų krizės mano praėjusios kadencijos programoje nebuvo, tačiau gyvenimas – nenuspėjamas, teko su ja susigrumti ir išgyventi. Dabar esame teisingame kelyje – visuomeninis transliuotojas turi išlikti alternatyva masiniam skoniui. Mes privalome kurti produkciją, turinčią išliekamosios vertės, ir kartu tenka konkuruoti rinkoje“,– sakė LRT vadovas Audrius Siaurusevičius.

Praėjusių metų pabaigoje buvo pristatytas tyrimas „Korupcijos žemėlapis 2011“, kurį STT užsakymu parengė agentūra „Vilmorus“. Praėjusių metų liepos–rugpjūčio mėnesiais buvo apklausti 1005 šalies gyventojai, 500 įmonių vadovų ir 545 valstybės tarnautojai. Pagal tyrimo rezultatus, net 72% Lietuvos gyventojų, 78% įmonių atstovų ir 83% valstybės tarnautojų mano žiniasklaidą esant „korumpuota“ institucija.

Pernai Lietuvoje viešėjo Aidanas White'as, ilgametis Tarptautinės žurnalistų federacijos generalinis sekretorius, vadovavęs šiai profesinei organizacijai nuo 1987-ųjų iki šių metų balandžio. Organizacijos Transparency International Lietuvos filialo kvietimu jis dalyvavo „Žurnalistų pusryčiuose“, kur 2011-ųjų rugsėjo 26 dieną skaitė paskaitą apie žurnalistų profesinę etiką. Svarbiausioji A. White'o paskaitos mintis ir raginimas – išlaikyti gyvą žurnalistų profesinės etikos liepsną. Jis pabrėžė, kad skelbti tiesą yra svarbiausioji žurnalisto pareiga ir negali būti pateisinimų šio principo laužymui.

Leiskime sau šiek tiek pasvajoti. Įsivaizduokime, kad atsiranda Lietuvoje leidėjas, kuris viešai paskelbia ir pareikalauja iš jam dirbančių žurnalistų tvirtai laikytis šių principų:

Jau rašėme, kad Stasio Lozoraičio premiją „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą" šiemet tradiciškai per Tris karalius Lietuvos žurnalistų draugijos valdyba už išskirtinę publicistiką įteikė interneto portalo Bernardinai.lt vyriausiajam redaktoriui Andriui NAVICKUI. Ta proga laureatą kalbina Aldona ŽEMAITYTĖ.

Šiandien perskaitęs Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išplatintą pareiškimą dėl televizijai TV3 laidą "Akistata" gaminančio prodiuserio Kristupo Krivicko laidų apsidžiaugiau - savireguliacija veikia. Tačiau ar to pakanka?

Vieną savaitgalį viešint Gdanske teko trumpai pabendrauti ir su čia gyvenančiu lietuvių bendruomenės pirmininku Juozu Uzdila. Gražiai lietuviškai kalbantis ir dėl čia gyvenančių kraštiečių nutautėjimo besikremtantis Juozas mėgiamas ir vertinamas ne tik vilniečių, kartais atvykstančių į šį gražų pajūrio miestą Lenkijoje. Lietuvį maloniai sveikinasi, su juo šnekučiuojasi ir vietiniai. Mudu kalbėjome apie lietuvišką spaudą. Pasigailėjau, kad neatsivežiau tikro žurnalo ar laikraščio, dar kvepiančio spaustuvės dažais, nevartyto, čežančiais puslapiais. Mat Juozas mūsų spaudą skaito tik internete. O jos nepavartysi...

„Šiandien vienas komentatorius mano bloge paliko įdomią nuorodą. Ji skirta visuomenei perspėti apie neetišką ir nekokybišką žurnalistiką. Idėja labai įdomi,“- mintimis dalijasi Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Pasiūlymas gali būti taikomas žiniasklaidos savikontrolei, o gal (anti)reitingavimui. Prisiminus, kokios audringos kolegų reakcijos sulaukė žurnalistų etika besirūpinančios komisijos nariai po to, kai neetišku pripažino vieną iš dienraščių, baisu net prognozuoti, kas gali atsitikti tokias galias suteikus kiekvienam iš skaitytojų, žiūrovų, klausytojų.

„Turėtume išsiaiškinti, ką turime ir kokie mūsų prioritetai. Kadangi Lietuvoje panaikinta savirefleksija, nebeliko meno kritikos, atsirado daugybė apsišaukėlių. Spauda sąmoningai kovoja su bet kokia refleksija, nes daugybė žmonių tuo suinteresuoti, pavyzdžiui, popsininkai. Jiems nereikia, kad koks nors protingas žmogus pasakytų, jog tas ar kitas renginys yra visiškas šūdas. Jiems reikia tik reklamos, kurioje patys save vertina: žvaigždė, genijus, neprilygstamas... Popsininkai – labai plati sąvoka. Įsijunkite televizorių ir pamatysite,“- tokias ir dar aštresnes mintis apie žiniasklaidą, kultūrą ir kūrėjus nebijo išsakyti profesorius Donatas Katkus.

Kiekviena šiandieninė valdžia yra nepatenkinta masinės informacijos priemonėmis, ypač laikraščiais, radijo ir televizijos laidomis, kurios kritikuoja valdančiuosius, kelia viešumon įvairias gyvenimo negeroves. Kaip buvo prieškarinėje nepriklausomoje Lietuvoje? Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas, docentas Andrius Vaišnys leidinyje „Spauda ir valstybė 1918 – 1940 m.“ pateikė Lietuvos prezidento Antano Smetonos samprotavimus apie spaudą. 1932 m. Lietuvos prezidentas A.Smetona, duodamas interviu žurnalui „Naujoji Romuva“, nurodė penkias spaudos ydas.

Antanas Šimkus – žurnalistas, kurį galima tapatinti su keletu žiniasklaidos priemonių - Bernardinai.lt, „Šiaurės atėnai“, „Literatūra ir menas“. Kartu jis ir kūrėjas, laisvalaikiu kuriantis eilėraščius, kurie jau sugulė į dvi poezijos knygas. Kultūrinės, intelektualiosios žurnalistikos atstovas taip pat rašo scenarijus lietuviškiems TV serialams. Kalbėdamas apie žiniasklaidą A. Šimkus pabrėžė, jog kompetetingą nuomonę gali pateikti tik kultūros tema. Žurnalistas pirmenybę teikia apie kultūrą rašantiems leidiniams ir portalams, nors sakosi besidomintis ir kitokiomis naujienomis.

Rubrika “Dialogai apie žiniasklaidą” užsuko ir į intelektualų kiemą... Paskambinus telefonu parduotuvėje užkluptas rašytojas Vytautas Martinkus mielai sutiko po valandėlės atsakyti į visus klausimus. Atsakymai gal nuvils žurnalistus ir leidėjus, mat pašnekovas ypač pabrėžė kritusias akcijas - žiniasklaidos, o kartu ir žurnalistų profesinio meistriškumo.

Gegužės 7 d. Prezidentūroje per surengtą forumą, skirtą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, aptarti pavojai žiniasklaidos nepriklausomumui, mažėjančio visuomenės pasitikėjimo, nesąžiningos konkurencijos, žurnalistinės etikos, žurnalistų savitvarkos problemos, taip pat visuomeninio transliuotojo finansavimo klausimai, žiniasklaidos veiklą reguliuojanti teisinė bazė, valdžios ir žiniasklaidos santykiai. Nemažai poleminių minčių forume išsakė ir žiniasklaidos teisės ekspertė Liudvika Meškauskaitė bei diskusijoje aktyviai dalyvavusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Žurnalistas – tai šiuolaikinis terminatorius. Robotas, vykdantis tam tikras funkcijas ir misiją. Kokia ta misija, nustato korporacija, kuriai jis priklauso ir vykdo paskirtas funkcijas. „Terminatoriuje“ robotai yra įvairių lygių. Panaši situacija ir žiniasklaidoje. Viename skelbime ieškoma žurnalisto, galinčio atlikti tik tris paprastas funkcijas: rašyti straipsnius, rengti pranešimus spaudai ir kurti prezentacinius laiškus. „Tai yra toks nesudėtingas terminatoriaus tipas, pats žemiausias, kuris laksto, gali užpulti ir leisti nuodų – daugiau nieko“, – sakė D. Radzevičius.