Dialogai apie žiniasklaidą

Gegužės 7 d. 13 val. žurnalistai kviečiami į diskusiją Seime „Valstybės vaidmuo ir galimybės stiprinant žiniasklaidos atsparumą svetimoms įtakoms“

Dr. Žygintas Pečiulis - Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto profesorius, dėsto medijų, masinės komunikacijos, žurnalistikos istorijos ir teorijos dalykus. “Esu žurnalistas. Dirbau spaudoje, radijuje, televizijoje, sako Žygintas Pečiulis. - Štai jau ketvirtį amžiaus būsimiems žurnalistams Vilniaus universitete dėstau žiniasklaidos istorijos, teorijos ir praktikos dalykus. Dar viena mano pomėgių sritis - viešoji komunikacija. Įvairiuose universitetuose dėstau “Efektyvios komunikacijos", “Įvaizdžio vadybos", “Tiesioginio eterio", “Įvairiaterpės raiškos" disciplinas. Rengiu seminarus “Kaip bendrauti su žiniasklaida" politikams, valstybės tarnautojams

"Tik nesakyk mamai" - laida, pasakanti per daug apie jauno žmogaus gyvenimą tėvams, kai jų nėra šalia. Juk yra kalnas dalykų, kurių tėvai tikrai negali žinoti vien dėl to, jog jie savo vaikus idealizuoja ir siekia, kad šie būtų tobuli visada. Epizodas: mergina, likusi su vaikinu vienu du, ima pasakoti, kad "prasinešė" su nemažai vaikinų vakarėliuose, kuriuose dažnai "pagaudavo komą" ir pavadino save "kekšyte", o mama, beklausydama tokių dukros kalbų, eterio metu susigraudino. Kaip likusį gyvenimą mamai teks su ta mintimi gyventi? Jos dukra "kekšytė"?

Negalėjau praleisti pro akis tokios žinios – kovo 17 dieną laikraščio „The Los Angeles Times“ tinklalapis pirmas paskelbė apie Los Andželo mieste įvykusį žemės drebėjimą. Pažymima, kad nuo informacijos, kurią pateikė JAV Geologinė tarnyba, iki žinutės paskelbimo laikraščio tinklalapyje praėjo ne daugiau trijų minučių. Toks žiniasklaidos priemonės operatyvumas galėtų priversti susimąstyti apie burtus (arba pradėti plėtoti sąmokslo teoriją, pagal kurią redakcijos darbuotojai patys sukėlė žemės drebėjimą, kad galėtų pirmi apie jį pranešti), tačiau paaiškinimas yra paprastesnis. Žinutę apie žemės drebėjimą parašė speciali programa – robotas.

Pirmojoje interviu dalyje Australijos ir Lietuvos žiniasklaidos padėtį apžvelgti siekusi žurnalistė Lolita Kalėda šioje dalyje pateikia idėjų jauniesiems žurnalistams, skatina žiniasklaidą prisidėti prie šalies ekonominės gerovės siekimo ir tikina, kad laukimas veikiant kada nors subrandins visuomenę ir žiniasklaidą.

Pirmą kartą prieš trylika metų atostogaudama Australijoje, žurnalistė Lolita Kalėda apsisprendė pasilikti svečioje šalyje gyventi. „Ateina laikas, kai iš vidaus pajauti, kad norint augti ir atsiskleisti kaip asmenybė reikia keisti ir keistis“, - teigia moteris. Pasak jos, žurnalistika tik padeda įgyvendinti visus norus ir gyventi turtingą gyvenimą: kasdien sužinoti ir patirti kažką naujo. Apie žurnalistiką, žiniasklaidą ir žmogų joje L. Kalėda, matyt, galėtų pasakoti ištisas valandas. O pasakojimas – be galo įdomus, nes jis apie tai, kaip Lietuva ir lietuviška žiniasklaida atrodo iš kito žemyno, kokios tenykštės žurnalistikos prizmės ir ko galėtume vieni iš kitų pasimokyti.

Šis dokumentas iki šiol nebuvo įtrauktas į lietuvių istoriografiją ir jo pristatymas dabar yra aiški žinia, kad nepaisant to, jog nemaža Karaliaučiaus archyvo dalis žuvo per Antrąjį pasaulinį karą, buvusio archyvo vertingo palikimo šiandien galime rasti ne vien Slaptajame Prūsijos valstybės kultūrinio paveldo archyve Berlyne, bet ir Lietuvoje, šiuo atveju LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose .

Ar kada susimąstėte, jog Lietuvos žurnalistikoje trūksta etikos ir kokybės standartus atitinkančių darbų? Ar kada pagalvojote, kad galėtumėte prisidėti prie pokyčių? Judėjimas už aukštų etikos ir kokybės standartų žurnalistiką „Media for hange" kviečia jus prisijungti prie iniciatyvinės grupės. Penkiose Europos šalyse vykstančio judėjimo organizatoriai buria žurnalistus ir žurnalistikos ekspertus įgyvendinti žurnalistinius tyrimus Lietuvoje. Šių metų „Media for hange" tikslas yra pasitelkiant tiriamąją žurnalistiką nagrinėti pažeidžiamų visuomenės grupių, neapykantos kurstymo temas. Projekto įgyventintojas Lietuvoje - Nacionalinis socialinis integracijos institutas (NSII) - turi sukaupęs trijų metų jaunųjų žurnalistų ugdymo patirtį Lietuvoje ir kitos Europos valstybėse.

Blogiausiame (ne)būsimųjų žurnalistų rašinyje suskaičiavau apie 20 klaidų. Tik vienas rašinys buvo vertas geriausio įvertinimo. Kiti, rašydami apie akcizą alkoholiui ir tabakui ir Latviją euro zonoje, arba visai nesirėmė faktais, arba geriau jau būtų nesirėmę. Su kolega šiemet teko skaityti stojančiųjų į žurnalistiką rašinius apie ekonomiką. Jie rinkosi iš dviejų temų: Redaktoriaus užduotis: euro traukinys ir Ryga; Akcizai tabakui ir alkoholiui, paimsiu interviu.

„Finansų krizės mano praėjusios kadencijos programoje nebuvo, tačiau gyvenimas – nenuspėjamas, teko su ja susigrumti ir išgyventi. Dabar esame teisingame kelyje – visuomeninis transliuotojas turi išlikti alternatyva masiniam skoniui. Mes privalome kurti produkciją, turinčią išliekamosios vertės, ir kartu tenka konkuruoti rinkoje“,– sakė LRT vadovas Audrius Siaurusevičius.

Praėjusių metų pabaigoje buvo pristatytas tyrimas „Korupcijos žemėlapis 2011“, kurį STT užsakymu parengė agentūra „Vilmorus“. Praėjusių metų liepos–rugpjūčio mėnesiais buvo apklausti 1005 šalies gyventojai, 500 įmonių vadovų ir 545 valstybės tarnautojai. Pagal tyrimo rezultatus, net 72% Lietuvos gyventojų, 78% įmonių atstovų ir 83% valstybės tarnautojų mano žiniasklaidą esant „korumpuota“ institucija.

Pernai Lietuvoje viešėjo Aidanas White'as, ilgametis Tarptautinės žurnalistų federacijos generalinis sekretorius, vadovavęs šiai profesinei organizacijai nuo 1987-ųjų iki šių metų balandžio. Organizacijos Transparency International Lietuvos filialo kvietimu jis dalyvavo „Žurnalistų pusryčiuose“, kur 2011-ųjų rugsėjo 26 dieną skaitė paskaitą apie žurnalistų profesinę etiką. Svarbiausioji A. White'o paskaitos mintis ir raginimas – išlaikyti gyvą žurnalistų profesinės etikos liepsną. Jis pabrėžė, kad skelbti tiesą yra svarbiausioji žurnalisto pareiga ir negali būti pateisinimų šio principo laužymui.

Leiskime sau šiek tiek pasvajoti. Įsivaizduokime, kad atsiranda Lietuvoje leidėjas, kuris viešai paskelbia ir pareikalauja iš jam dirbančių žurnalistų tvirtai laikytis šių principų:

Jau rašėme, kad Stasio Lozoraičio premiją „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą" šiemet tradiciškai per Tris karalius Lietuvos žurnalistų draugijos valdyba už išskirtinę publicistiką įteikė interneto portalo Bernardinai.lt vyriausiajam redaktoriui Andriui NAVICKUI. Ta proga laureatą kalbina Aldona ŽEMAITYTĖ.

Šiandien perskaitęs Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išplatintą pareiškimą dėl televizijai TV3 laidą "Akistata" gaminančio prodiuserio Kristupo Krivicko laidų apsidžiaugiau - savireguliacija veikia. Tačiau ar to pakanka?