Žurnalistas irgi žmogus

Likimas mane su Algimantu Zurba suvedė jau pačią pirmąją studijų Vilniaus universitete dieną –apgyvendino tame pačiame Stuokinės bendrabučio (Universiteto g.1) 62 kambaryje. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo būsimasis Lietuvos intelektualų žiedynas: akad. Algirdas Gaižutis, filosofai prof. Česlovas Kalenda ir Antanas Rybelis, rašytojas satyrikas Eugenijus Valotka, sporto žurnalistas Vytautas Saulis, Algimantas Zurba, na, ir dar vienas, būsimasis pedagoginės literatūros leidėjas, vertėjas su garsia pavarde – Vytautas Venclova apsigyveno zuikiu

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną vyko įvairūs renginiai. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai profesinės šventės proga pasikvietė žurnalistus į taktinius mokymus, kurie vyko policijos taktinių mokymų centre, įsikūrusiame buvusios Pietinės nuovados pastate. Žurnalistai turėjo galimybę susipažinti su aplinka, kurioje grūdinami policijos pareigūnai, patys drąsiausieji dalyvavo imitaciniame apiplėšime, susišaudyme, išmėgino šaunamuosius ginklus.

Pirmosios mano žinutės pasirodė Daugų rajono laikraštyje 1953 m. rugpjūčio 22 d., kai man buvo penkiolika ir buvau baigęs Onuškio vidurinės mokyklos šeštą klasę. Tai buvo man artimiausias laikraštis, nes jame vis rasdavau publikacijų apie savo gimtąsias apylinkes, pažįstamus žmones. Tačiau aš nieko nepažinojau iš redakcijos žurnalistų.

Daumantas Čibas: tarsi vaikščiojanti Lietuva. Šitaip vaikams skirtų žurnalų redaktorių, beletristą, kraštotyrininką, fotografą, žurnalistą, psichologą, tautodailininką Daumantą Čibą 1970 metais JAV leidžiamo dienraščio „Draugas“ kultūriniame priede „Mokslas, menas, literatūra“ pavadino prozininkas ir publicistas Algirdas Gustaitis.

Vieną vakarą užsidaręs ir pasislėpęs nuo visų triukšmų dideliame knygų kambaryje, senu papratimu galvoju, ką man ir ar tau reiškia kelionės: kasdienės ir netikėtos. Nesvarbu, kuriuo metų laiku – vasarą ar žiemą. Kone kiekvieno žmogaus gyvenimas sklidinas įvairių kelionių – pėsčiomis ir transportu. Tačiau yra žmonių, ypač kaime, taip gyvenime ir neaplankiusių sostinės.

Romualdas Damulis, kino ir televizijos operatorius, Lietuvos kinematografininkų ir Žemaičių draugijų narys, gimė 1941 m. vasario 26 d. Skuode. 1960 metais baigė Skuodo vidurinę mokyklą, kaip fotografas, bendradarbiavo Skuodo rajono laikraštyje, kuriame tuo metu dirbau, - teigia kolega Adolfas Strakšys.

"Rašau, o už lango įsismagino vėjas, klevai skleidžia lapus. Jonas visada stebėdavo, kada sužaliuos beržai po langu. Šiandien jie pradeda skleistis. Tik jis nemato. O gal mato?," - taip Eugenija Vėlyvienė pradeda savo prisiminimus apie bendrą gyvenimą su savo vyru, žinomu žurnalistu, rašytojų, daktaru Jonu Vėlyviu.

Skelbiame Eugenijos Vėlyvienės prisiminimus apie savo vyro, mūsų kolegos žurnalisto, rašytojo, socialinių mokslų daktaro Jono Vėlyvio (1940-2014) gimtinę.

Šią vasarą iš Klaipėdos krašto į Anykščių rajoną atvažiavęs buvęs pedagogas, žurnalistas, rašytojas, šešių knygų autorius Rimantas Greičius Svėdasų seniūnijoje ieškojo savo giminės šaknų. Kunigiškiuose, Vaitkūnuose ir kitur jis teiravosi sutiktų žmonių, ar šie nieko nežinantys apie Kuzmickų (ar Kuzmickių) šeimą, ieškojo kokių nors duomenų ir bibliotekoje. Tačiau nieko taip ir nesužinojo, visi tiktai gūžčiojo pečiais, skėsčiojo rankomis. Tiktai kai klaipėdietis užsuko į Kunigiškių I kaime jau tris dešimtmečius veikiantį Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejų, garbaus žmogaus akyse suspindėjo džiaugsmo ašaros.

Lapkričio 27 dieną „Alytaus naujienų“ senbuvį Jurgį Kochanską sveikinsime 66-ojo gimtadienio proga. Sukaktis ne jubiliejinė, bet dviejų šešetų skaičius – simboliškas, gal kažkiek net ir mistiškas. Daugiau kaip 40 metų žurnalistikoje, beveik trys dešimtmečiai „Alytaus naujienose“, medalis „Už nuopelnus žurnalistikai“ – solidus bagažas, ilgus metus kauptas po žodį, straipsnį, puslapį. Tikimės, kad 33 Jaunimo centro jaunųjų žurnalistų kursų mokinių, sekmadieniais jaukiai kaip namuose įsikuriančių „Alytaus naujienų“ redakcijoje, klausimai 66-ąjį gimtadienį švenčiančiam žodžio meistrui Jurgiui padės mums visiems jį pažinti arčiau ir giliau. Sveikatos ir stiprybės, kolega Jurgi!

Žinoma žurnalistė ir rašytoja Erika Umbrasaitė jau aštuonerius metus gyvena mažame Prancūzijos pietvakarių miestelyje. Lietuvoje Erika buvo žinoma visuomenės veikėja, o ten tapo svetimšale. Tėvynėje Erika išgarsėjo po atviros išpažinties apie ją užklupusią onkologinę ligą knygoje „Vienos krūties istorija”.

Gal net visas tautosakines ir literatūrines pasakas išaugina labai konkretūs gyvenimo faktai, įvykiai, nutikimai, susitikimai, kurie kitąsyk tampa net pranašiškai įžvalgūs. Fantazijos virsta tikrove.

Manau, kad potraukis ir gabumai gludi žmogaus genuose, tik ne visi juos išnaudoja. Mano prigimtyje, be abejo, buvo potraukis žurnalisto profesijai. Vos tik pramokęs skaityti nutverdavau bet kuri laikraštį ar žurnalą ir viską perskaitydavau, nors daug ko nesuprasdavau.

Kai gyvenimo ratą brėžia laiko raštas: 60 klausimų „Alytaus naujienų“ redaktoriui Romui Burbai. Interviu pabaiga.

Beje, kažkas yra pasakęs, kad mūsų tautiečiams yra būdinga kurti mitus, o vėliau... jais patikėti... Kažkada, pirmąsyk paėmęs į rankas, susižavėdamas skaičiau Adolfo Šapokos Lietuvos istoriją. Pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais toks mūsų istorijos romantinis traktavimas su kaupu pasiteisino. Ypač tokia istorija buvo reikalinga tarpukario Lietuvai. Todėl iš dalies pateisinu ir mitus, kurių pagrindu tokiems Lietuvos valstybės laikotarpiams buvo sukurta mūsų protėvių istorija. O nūnai?