Žurnalistas irgi žmogus

Docentas daktaras Virgilijus Juodakis: Kieta plazma ir auksas (dešimtoji prisiminimų dalis)

Docentas daktaras Virgilijus Juodakis: "Pavilojo televizija" (devintoji prisiminimų dalis)

Docentas daktaras Virgilijus Juodakis: "Universitas vilnensis" (Aštuntoji prisiminimų dalis)

Docentas daktaras Virgilijus Juodakis: “Pasirašyk, Virgilijušai. taip reikia, bus geriau” (septintoji prisiminimų dalis)

Docentas Virgilijus Juodakis: Pradžią davė dėdė Karlas (Šeštoji prisiminimų dalis)

Docentas daktaras Virgilijus Juodakis - penktoji prisiminimų dalis.

Aukščiausiojo teismo posėdis mano bylai nagrinėti buvo paskirtas 1957 m. gagužės mėn. 6 dieną. Taigi nuo balandžio pabaigos, kai man buvo pateikta keturiais aukštais parašais vizuota kaltinamoji išvada, turėjau pakankamai laiko atsigauti nuo tardymų makalynės ir galėjau ramiai spėlioti kuo visa tai baigsis. Ne tik spėliojau, bet ir dėliojau galvoje mintis, kaip turėčiau gintis aiškindamasis dėl vienų ar kitų kaltinimų.

Tęsiame docento daktaro Virgilijaus Juodakio prisiminimų publikavomą. Antroji dalis - Nuo vasario iki gegužės komjaunimo darbą pratęsė KGB

Mielas Vytautai, po jubiliejaus ir po Tavo ir Valentino Juraičio pagiriamųjų odžių dažnai susilaukiu paskatinimų pasipasakoti už ką buvau pasodintas į KGB ir nuteistas per Chruščiovo atolydį. Ne man spręsti, tinka ar netinka skelbti, bet ant popieriaus išguldžiau sulesiotus dokumentus, kurie atsako už ką buvau pasodintas. Po pirmos dalies KONSERVA (studentiškas slengas), baigiu panašiai išguldyti antrą dalį - kaip dalykai klostėsi KGB tardymuose. Po to bus trečia - Aukščiausiojo teismo posėdis ir ketvirta - pasivažinėjimas link Uralo. Sugrįžimas ir t.t. Taigi – pirmyn! Virgilijus Juodakis

Niekaip negaliu atsikvošėti... kai Gedimino prospekte pamačiau didžiules raides KFC – čia gi buvo nuostabi istorinė „Literatų svetainė“! Raidžių neiššifravau, bet smalsumas varyte varė pasižiūrėti kas čia šeimininkauja. Oi, oi, oi, kaip viskas pertvarkyta ir supratau, kad čia ruošiamas greitas maistas, nes nosį įkyriai kutena skrudintas ir keptas food‘as. Viešpatie, kaip mes nusiritome...

Senjorų klubo tradicija buvo nepažeista ir kovą tradiciniame kasmėnesiniame susitikime – pristatytas įdomus pašnekovas. Šįkart juo buvo spaudos žmogus – rašytojas ir leidėjas Jeronimas Laucius. Jis pats sako gimęs tris kartus: pirmą kartą 1946 m. sausio 1 d. Panevėžio rajone, Glebauskų kaime, antrą kartą – kai 1977 m. vasario 22 d. nežinia kieno pastūmėtas užrašė pirmąjį kūrinėlį, trečiasis gimtadienis – 1988 m. spalio 8 d., kai tapo žurnalo „Žvaigždutė“ vyriausiuoju redaktoriumi. Pasak J. Lauciaus, jis iki šiol yra likęs vienintelis paskirtasis redaktorius, kaip buvo įprasta anais „organų“ laikais.

Daug žmonių mėgsta keliauti. Žurnalistas ir rašytojas Gerimantas STATINIS, Lietuvos žurnalistų sąjungoje subūręs „Kelionių ir pramogų“ klubą, pomėgį keliauti pavertė būrio žmonių jungiamąja grandimi, kuri susieja ne tik šiandienos keliautojus, bet ir kažkada šia aistra sirgusius žmones, primena jų keliones ir idėjas, jas atgamina ir įprasmina naujai. Lietuvos žurnalistų sąjungos „Kelionių ir pramogų“ klubo nariai šiemet aplankė Aukštojo kalvą, aukščiausią Lietuvos vietą, iškilusią į 293 metrų aukštį virš jūros lygio, „Lituanicos“ žūties vietą, keliavo į ekspediciją Antano Poškos keliais po Indiją šio keliautojo 110-ųjų gimimo metinių proga. Gerimanto Statinio šiemet išleista knyga „Gedimino Akstino viršūnė. Senojo ledkirčio istorijos“ ir dokumentinis filmas „Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis“ pelnė prestižinę Lietuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premiją. Tad su Gerimantu ir kalbėjomės apie aistrą keliauti ir jos įprasminimą.

Ne vienerius metus dirbau ir bendravau su Skirmantu Valiuliu (1938.10.22 Šiaulių aps., Gražaičių k. – 2011.01.28 Vilniuje) . Jo buvo pilna visur. Ir seminaruose, ir paskaitose, ir aptarimuose ir spaudos puslapiuose. Visur, kur tik reikalas lietė kino-tele-foto dalykus. Ir visur su savo nuomone ir su nedidelėmis užrašų knygutėmis rankose. Iš čia jo mintys persikeldavo į daugybę didesnių ir mažesnių rašinių bei pasipasakojimų.

Ko­dėl Juo­zas Šal­kaus­kas ne­ko­lek­cio­nuo­ja var­li­kių? Ar gar­sią­ją spau­dos apž­val­gi­nin­ko kak­la­raiš­čių ko­lek­ci­ją jau ga­li­ma va­din­ti re­kor­di­ne? Vi­so­kių įdo­my­bių su­ži­no­jo­me, kai su­si­ti­ko­me pa­kal­bė­ti apie šių vy­riš­kų ak­se­sua­rų par­odą, ati­da­ry­tą Laz­di­juo­se.

Radijo žurnalistas Adolfas Drungilas jaunystėje trumpai dirbo žurnale "Tarybinė moteris": buvo priimtas vietoj gimdymo atostogų išėjusios moters. Vyruko darbo stalas stovėjo žurnalo vyriausiosios redaktorės Birutės Boreišienės priimamajame. Bene pirmąją jaunuolio darbo dieną iš savo kabineto išėjusi vyr. redaktorė sako: - Aš kuriam laikui išeinu. Bus grynai moteriškas susirinkimas, kuriame tau nėra ką veikti.