Žurnalistas irgi žmogus

Tęsiame projektą "Kūrybos džiaugsmas", kuris yra 2017 m. ir 2018 m. įgyvendinto projekto "Senjorų menas" tęsinys. Projekto trukmė - penki mėnesiai (2020 m. kovas, birželis, liepa, rugpjūtis ir rugsėjis). Projekto metu kiekvieną penktadienį 14 val. kviečiame Senjorus sudalyvauti vis kitame kūrybiniame užsiėmime visiškai NEMOKAMAI.

Kalbu apie karantininę informaciją, kad vyresnio amžiaus žmonės priklauso rizikos grupei. Daugelis tai suprato (kaip ir norėjo tos informacijos bejausmiai skleidėjai), kad reikia saugotis vyresnių žmonių, vengti, kaip keliančių pavojų, savo tėvų, senelių, pasitaikė atvejų, kai garbaus amžiaus žmones gujo iš savo tarpo priklausantys „gerajai“ visuomenės grupei.

Kolega Apolinaras Juodpusis atsiuntė vaizdelį "Ech, tas karantinas..."

Taigi karantinas… Gyvenimą savo namuose, tylai ūžiant prikimštam šaldytuvui, matant šalia savęs artimuosius, lyginti su kalėjimu – didelė nuodėmė. Kitas dalykas – mes nemokame išnaudoti savo gyvenimo Laiko.

Kolega Ipolitas Skridla eiliuotai sveikina visus su artėjačiu pavasariu.

LŽS Tarybos narys, LŽS Senjorų klubo pirmininko pirmasis pavaduotojas Alfonsas Kairys tęsia savo pasakojimą apie gimtąjį Svylionių kaimą.

Vievyje gimusi ir užaugusi, Vievio vidurinę mokyklą baigusi Meilė Jančorienė (Rinkevičiūtė) mina ryškią brydę žurnalistikoje. Ji įkūrė du leidinius, parašė biografinę knygą „Pasivaikščiojimai su Larisa Kalpokaite“ (2008) ir tris žurnalistines knygas – „Nerimo akmuo“ apie depresijos gydymo būdus, „Raganų klubas“, kurioje kalbina bioenergetikus, ekstrasensus ir kitus alternatyvios medicinos ir psichologijos specialistus, ir „Ilgaamžiškumo paslaptys“, kurioje nagrinėja sveiko gyvenimo ir senėjimo klausimus su žymiausiais šalies medikais. Su Meile Jančoriene kalbamės apie jos vaikystę, jaunystės svajones ir kelią jų link.

Dėkingas už susitikimą su buvusia minimo kaimo gyventoja Alfreda Valašinaite-Kobzik, jos dukra Laimute Valickiene... papasakojusioms apie savo brolį Povilą Valašiną, baigusį aukštuosius mokslus Vilniuje ir vis sakydavusį (rašau, sakydavusį, nes Jis jau Anapilyj): „noriu į Svylionis, noriu atsigert gaivaus vandens iš savo namų šulinio“.

Jau praėjo beveik metai nuo „Jaunimo erdvės“ įsikūrimo ir šio puslapio pavadinimo pakeitimo Klaipėdos rajono laikraštyje “Banga”. Mes, jaunieji žurnalistai, per metus daug nuveikėme ir išmokome naujų dalykų. Norėtumėme pakviesti jus paskaityti įžvalgas, kaip mes „Bangos“redakcijoje keitėmės, užaugome ir ką nuveikėme.

"Šiemet birželio viduryje vėl susiruošėme į Bulgariją, net į tą patį pamėgtą viešbutį ELITSIA, kuriame taip puikiai praleidome laiką prieš keletą metų. Deja, mūsų laukė ne tik gražus pajūris," - sako žurnalistas Jonas Paulauskas.

Po to, kai 2017 metų vidurvasarį į mane „trenkė žaibas“ ir persmelkė skausmas, tarsi aš būčiau pušis, kurią nori nužievinti ir pakabinti skardines taureles sakams surinkti...

Myliu, nes gerbiu kiekvieną, kas padėjo ir padeda gyventi, ir skatina prasmingo Gyvenimo kūrybai. Iki šios dienos. Dabar. Šiandien. Rytoj. Šiemet. Ir kitąmet. Gal... dar kažkiek, bent iki anūkų vestuvių.

Šį kartą kolega Apolinaras Juodpusis atsiuntė keletą miniatiūrų iš natūros.

1944-1947 m. jis dirbo laikraštyje “Tiesa” techniniu redaktoriumi, be to studijavo Villniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. “Tiesos ” redakcijos vyr. redaktorius Genrikas Zimanas suranda archyvuose “Vilniaus balse” rašytą straipsnį ir perduoda sovietiniam saugumui. P. Averkai teko 8 metus patirti sovietinio lagerio kančias. Tačiau jo nepalaužė nei lenkai, kurie vertė užsirašyti lenku, nei kagėbistai, kurie kalbino bendradarbiauti.

Kurianti žmonių fantazija tesuvienija žemę, jūrą, dangų ir darbščiųjų širdis, – vertybių, kurioms skiriamos ir stebuklinių pasakų knygos.