Žiniasklaida Lietuvoje

Žiniasklaidos holdingas „Baltic Media Alliance“ plečia savo veiklą Lietuvoje. Čia veikiančioje holdingo atstovybėje BMA Lietuva įsteigta valdyba, o jos pirmininkės pareigos patikėtos žurnalistei Jolantai Butkevičienei, vakar pranešė DELFI. Lzs.lt J.Butkevičienė sakė, jog šis jos pasirinkimas susijęs su apsisprendimu pasitraukti iš žurnalistikos. Pastaruoju metu žurnalistė bendradarbiavo kuriant ir įgyvendinant keletą aplinkosauginių ir pilietiškai svarbių projektų, svarstė ir apie galimybes užsiimti aktyvia žurnalistės veikla. Gautas pasiūlymas padėjo apsispręsti ir pasirinkti vadovės karjerą.

Etikos komisijos pirmininkas Linas Slušnys: „susitikimuose su žurnalistais ne kartą teko girdėti klausimus apie šios komisijos reikalingumą, replikas apie tai, kad trūksta „dantų įkąsti" tiems, kurie nuolatos pažeidinėja etiką. Susidaro įspūdis, jog daugelis nelabai supranta, ką mes veikiame ir kokia mūsų paskirtis".

Lzs.lt anonsuoja radijo laidą „Žiniasklaidos anatomija“, kuri Žinių radijo eteryje bus girdima rytoj 10.05 val. Šįkart laidos vedėjas Vidmantas Valiušaitis ir jo pašnekovai žvilgsnį nukreips į sveikatos apsaugą ir žiniasklaidos pateikiamą jos problematiką. Ar žurnalistai gilinasi į šioje srityje vykstančius procesus ir kelia esminius pertvarkos klausimus, ar tenkinasi daugiau paviršutiniškais dalykais ir dienos politinėmis aktualijomis? Tokie klausimai bus keliami ir atsakymų į juos ieškoma „Žiniasklaidos anatomijoje“.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezitencijos tyrimų centro iniciatyva išleistas specialus sąvadas, kuris turėtų sudominti ir besidominčiusžiniasklaidos istorija. Alberto Ruzgo parengtoje studijoje galima rasti visą informaciją apie okupacijų metais (1940–1989) rezistentų leistus periodinius leidinius. Knygos “Rezistentų pogrindiniai periodiniai leidiniai. Okupacijų metai: 1940–1989” autorius pastebi, jog daugiausia pogrindinių periodinių leidinių nepaprastai sunkiomis sąlygomis išleido Lietuvos partizanai. Jie tai darė jausdami nuolatinę mirties grėsmę.

Reklamos televizijoje, radijuje ir internete šiemet padaugėjo, tuo tarpu spaudoje – sumažėjo, tokius pastebėjimus paskelbė naujienų portalas BNS, įvertinęs bendrovės "SIC Gallup Media" atliktą tyrimą. Daugiausiai buvo "Omnitel" reklamos, antroje vietoje pagal reklamos apimtis - "Tele2", trečioje - "Procter&Gamble". Daugiausia šiemet reklamavosi mobiliojo ryšio operatoriai ir prekybos tinklai. Televizijose ir radijo stotyse reklamos šiemet, palyginti su pernai tuo pat laiku, rodyta 22,5 proc. ir 14,6 proc. daugiau. O laikraščiuose reklamos plotas sumenko 8,5 proc., žurnaluose - 7,4 proc.

Šiandien Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, duris atvers nauja skaitykla, skirta XX a. antrosios pusės Lietuvos periodikos archyvams. Gausią spaudos rinkinių kolekciją universitetui padovanojo profesorius Leonas Gudaitis, šiemet švenčiantis 75-erių metų jubiliejų. "Praėjusio amžiaus leidinius profesorius rinko ir saugojo su tikra bibliofilo aistra – šiam darbui paskirtas ne vienas dešimtmetis. Paties L. Gudaičio moksliniai interesai taip pat susiję su XX a. periodikos tyrimais,"– pasakojo VDU Lietuvių literatūros katedros vedėja doc. dr. Dalia Kuizinienė.

Rugsėjo 23-oji Lietuvoje minima kaip Žydų genocido aukų atminimo diena. Tą dieną 1943-aisiais buvo likviduotas Vilniaus getas. Praėjus jau 20 atkurtos nepriklausomybės metų tos pasekmės tebėra juntamos: lietuvių ir žydų dialogas vyksta, tačiau jis vargu ar yra toks sklandus, kokio norėtų abi pusės. Atskiras klausimas - ar tas dialogas tinkamai atspindimas žiniasklaidoje? Ar ji adekvačiai atspindi lietuvių ir žydų santykius, parodo tikrąjį šių tautų dialogo turinį, lietuvių ir žydų santykių kokybę?

„Yra žmonių, per kurių mąstymo prizmę tarsi veidrodyje atsispindi epochos veidas, jos žmonių dvasinės vertybės. Viena iš jų - televizijos laidų ciklo "Mūsų miesteliai" sumanytoja ir vedėja Nijolė Baužytė. Kai ji lankosi tuose nedideliuose miesteliuose, smarkiau plaka širdis bei aplanko dvilypis jausmas: ir džiaugsmas, ir nostalgija,“- rašoma žurnalistės G.Milkevičiūtės publikacijoje. Įdomiai ir jautriai apie kolegę N.Baužytę pasakojanti Giedrė ir skaitytojus, ir žurnalistų bendruomenę priverčia stabtelėti ir susimąstyti: juk yra ir tarp mūsų puikių asmenybių, vertų tapti nacionalinėmis vertybėmis.

Unikalia informacija ir fotografijomis išsiskiriantis "National Geographic" lietuviškai buvo pradėtas leisti 2009 m. spalį ir per metus, sociologinių tyrimų duomenimis, subūrė 90 tūkstančių skaitytojų ratą. Pirmą kartą pasauliniame žurnalo „National Geographic“ nuotraukų konkurse oficialiai kviečiami dalyvauti ir fotografijos mėgėjai iš Lietuvos. Iki lapkričio 30 d. visi norintieji galės pateikti savo darbus vienoje iš trijų kategorijų – „Žmonės“, „Vietovės" ir „Gamta". Kiekvienos kategorijos nugalėtojas bus apdovanotas 2500 JAV dolerių prizu, o jo nuotrauka bus išspausdinta tarptautiniame „National Geographic" žurnale.

Savaitraštis "Veidas", remdamasis Šveicarijos žiniasklaidos analitikų duomenimis, neseniai konstatavo, kad žiniasklaidos kokybė vis prastėja ir tolimesnė erozija beveik neišvengiama. Ir tai liečia ne vien Lietuvos, bet ir visos Europos žiniasklaidą. Radijo laidos „Žiniasklaidos anatomija“ autorius ir vedėjas Vidmantas Valiušaitis su pašnekovais šiandien mėgins surasti atsakymus, kokios to reiškinio priežastys. O kartu – ir pasidalinti savo įžvalgomis, kokios gi perspektyvos laukia lietuviškos, o drauge - ir Vakarų civilizacijos, žiniasklaidos? Ar esama svertų paveikti negatyvias tendencijas?

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Spaudos fotografų klubas fotografus ir fotografuojančius žurnalistus kviečia dalyvauti fotografijų konkurse „Kolegos objektyvo sūkury". Konkursui galima teikti 2009-2010 metais skelbtas arba niekur nepublikuotas fotografijas konkurso „Kolegos objektyvo sūkury" tema. Konkurso dalyvių darbų laukiama iki lapkričio 1 d. Geriausių darbų (pirmosios, antrosios ir trečiosios vietų) autoriai bus apdovanoti diplomais ir piniginėmis premijomis.

Lietuvos komercinių televizijų ir radijo stočių pajamos šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai, sumažėjo, o kabelinių – išaugo. Tai praneša Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri remiasi savo veiklai finansuoti gautomis įmokomis. Komercinės televizijos šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 69,723 mln. Lt, pernai atitinkamu laikotarpiu – 72,470 mln. Lt. Komercinės radijo stotys šiuo laikotarpiu gavo 11,436 mln. Lt, o pernai – 11,892 mln. Lt.

Seimą pagaliau pasiekė Valstybės saugumo departamento 12 slaptų pažymų, kurių beveik ketverius metus reikalavo parlamentas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2006 metais vykdydamas VSD veiklos tyrimą, nustatė, kad yra 12 analitinių pažymų, atskleidžiančių interesų grupių daromą įtaką valstybės valdymui. Viena iš tų pažymų vadinasi "Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai". Situaciją narplios ir laida „Žiniasklaidos anatomija“. Atsakymai, kokius išgirsime, o gal - ir labai aštri diskusija jau rytoj, antradienį, 10.05 val. „Žinių radijo" pokalbių ir ginčų laidoje „Žiniasklaidos anatomija".

Po to komentaro, kurį „Kultūros savaitėje“ išrėžė kolega Vaidas Jauniškis, visas kitas kalbėjimas apie televiziją bei čia sukuriamą turinį yra tik akmenėlių svaidymas į raibuliuojantį vandenį. Tie, kurie išgirdo komentarą, džiūgavo: „Drąsu!”, “Na ir užsimojo…” Televizininkai, ko gero, pasipiktino: kas jis toks ir kaip drįsta? Politikai, menininkai, kuriuos paminėjo, irgi neapsidžiaugė. O televizijų vadovai – ką darys jie? Spjaudysis, mėgins kurti intelektualesnį turinį (bent jau ne žiūrimiausiu laiku) ar suokalbiškai tylės? Ar „Žiniasklaidos anatomija“ pratęs kolegos pradėtą aštrią diskusiją ar atvirkščiai- užgesins?

Minint 21-ąsias Baltijos kelio metines, statomoje „Laisvės kelio“ skulptūroje Vilniuje pirmadienio vidurdienį surengta simbolinė plytų mūrijimo ceremonija. Plytas su Lietuvos, Latvijos ir Estijos trispalvėmis įmūrijo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, vienas iš Latvijos Tautos fronto įkūrėjų Dainis Ivansas ir Estijos Parlamento narys, Estijos - Lietuvos parlamentinės grupės pirmininkas Ennas Eesmaa. Vardines plytas įmūrijo ir UNESCO atstovai, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.