Žiniasklaida Lietuvoje

Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis priminė, kad Seime buvo priimtos pataisos dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo, LRT nustatančio vienintelį transliavimo paslaugos teikėją. Jis apgailestavo, kad nebuvo atsižvelgta į argumentus, išdėstytus LRT tarybos laiške Seimui.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, susirūpinęs dėl naftos gavybos mažėjimo, sako, kad „Mažėjanti naftos gavyba iš jau eksploatuojamų telkinių, nepaisant investicijų į naujus tyrimus ir gręžinius, rodo būtinybę skelbti naujus naftos darbų plotų licencijų konkursus“.

Kadangi posėdyje dalyvavo tik 7 Komisijos nariai, t.y. nebuvo kvorumo, buvo nuspręsta apsvarstyti visus darbotvarkėje numatytus klausimus, išklausyti posėdžio svečius, o balsuoti ir sprendimus priimti artimiausio posėdžio metu.

Siekiant kuo platesnės informacijos apie eurą ir jo įvedimo aspektus sklaidos, nuo rugsėjo įvairiose žiniasklaidos priemonėse bus įgyvendinami dvylika informacinių projektų. Žiniasklaidos priemonės atrinktos konkurso būdu. Vykdant projektus trijuose nacionaliniuose televizijos kanaluose (LTV, LNK, TV3), keturiose radijo stotyse (Žinių radijas, Lietuvos radijas, „Pūkas“, M-1), trijuose interneto portaluose (delfi.lt, 15min.lt, balsas.lt) siekiama, kad daugumą Lietuvos gyventojų pasiektų informacija, kokie pasikeitimai laukia, įvedus eurą, ekspertų patarimai, kaip išvengti nesklandumų, tvarkant asmeninius finansus, kiti gyventojams ir verslui rūpimi, su euro įvedimu susiję, klausimai.

Žiniasklaida savo prigimtimi yra tarsi pasmerkta būti tarpininke tarp verslo ir visuomenės. Kita vertus, pati žiniasklaida yra verslas, nes ji siekia ne vien tik objektyviai perduoti informaciją, tačiau kartu ir užsidirbti. Tačiau šis verslas yra specifinis, nes gali daryti milžinišką įtaką bet kuriai kitai veiklai, visuomenės nuomonei ir valstybių ateičiai. O čia, anot specialistų, kyla pavojus, kai antras siekis nugali pirmąjį.

Tarp žiniasklaidos priemones valdančių politikų išlieka ir valdančiosios koalicijos, ir opozicijoje esančių partijų atstovai, rodo 2013-ųjų metų duomenys apie žiniasklaidos priemonių valdymą. Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) atnaujintoje elektroninėje svetainėje stirna.info pateikti duomenys rodo, kad 2013 metais, kaip ir prieš tai, laikraštį „Rinkos aikštė“ valdančių įmonių vienas iš savininkų buvo europarlamentaras Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, dar turėjęs ir 51 proc. bendrovės „Interneto žinios“ (ji valdo 20 naujienų portalų) akcijų.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos liepos 14 dienos posėdžio metu buvo apsvarstyti aktualūs klausimai ir priimti sprendimai.

Kultūros ministro 2014 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. ĮV-537 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta tarpžinybinė transliavimo bei retransliavimo veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimo darbo grupė.

2014 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija gavo 112 pranešimų apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Interneto naudotojai siuntė pranešimus apie rastą informaciją internete, susijusią su rasinės ar tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2014 m. liepos 14 d. posėdžio darbotvarkėje daug klausimų.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija š.m. birželio 30 dieną įvykusio posėdžio metu apsvarstė įvairius su žiniasklaida surištus klausimus ir priėmė atitinkamus sprendimus.

Žurnalistų etikos inspektorės tarnyba birželio mėnesį gavo 16 skundų.

Šiuo metu LR Seime svarstomas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas, dėl kurio susirūpinimą reiškia nacionalinio transliuotojo veiklą prižiūrinti LRT taryba. Pateikiame LRT tarybos pirmininko prof. Žyginto Pečiulio pasirašytą kreipimąsi.

LR kultūros ministerijos užsakymu atliktas „Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo tyrimas” rodo, kad interaktyvumas keičia žiniasklaidą ir jos turinį, aprašoma tema internete tampa svarbesnė už žurnalisto autoritetą, o skaitytojai neretai būna operatyvesni už žurnalistus. Tyrimą atliko Lietuvos žurnalistų sąjunga.

„LRT taryba atidžiai seka viešai skelbiamą informaciją apie Vytauto Galvono rašte tarybai nurodytus faktus. Jeigu Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis procedūromis būtų nustatyta, kad žurnalistas Edmundas Jakilaitis padarė nusikalstamą veiką ar nusikalstamas veikas, LRT taryba pagal kompetenciją paskatintų LRT generalinį direktorių klausimą spręsti įstatymų nustatyta tvarka.“ Taip teigiama LRT tarybos pirmininko Žyginto Pečiulio pasirašytame atsakyme Vytautui Galvonui, pareikalavusiam LRT žurnalisto Edmundo Jakilaičio nušalinimo dėl paskleistos galimai klaidingos informacijos. Atsakymui bendru sutarimu pritarė LRT taryba.