Žiniasklaida Lietuvoje

LRT pradeda iniciatyvą „Keliu vėliavą“ ir kviečia šalies gyventojus savo namų languose, balkonuose ar kiemuose išsikelti Lietuvos vėliavą.

Krikščioniškas pasaulis rengiasi švęsti svarbiausią metų šventę – šv. Velykas, tačiau šiemet jos bus kitokios negu įprastai. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, kovojančių su COVID-19 pandemija, paskelbus karantiną sustabdytos viešos pamaldos, žmonės prašomi saviizoliuotis – likti namuose ir apriboti fizinius kontaktus. Visuomeninis transliuotojas LRT kaip ir kasmet šv. Velykoms parengė specialią programą ir jungiasi prie raginimų sutikti šv. Velykas namie.

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ priėmė sprendimą peržiūrėti reklamos biudžetus ir maksimalų reklamos srautą iš tarptautinių tiekėjų nukreipti į Lietuvoje veikiančią žiniasklaidą.

Pagrindinis mūsų tikslas dabar – užtikrinti darbuotojų saugumą ir LRT programų, pirmiausia informacinių, tęstinumą visose trijose žiniasklaidos platformose. Radijo ir televizijos programų darbuotojai yra suskirstyti komandomis ir nuo šiol dirbs pamainomis, kad ligos atveju galėtų vieni kitus pakeisti.

Internetinių rinkos tyrimų bendrovės „Gemius Baltic“ duomenimis, vasario mėnesį LRT.lt portale apsilankė daugiau nei 1 mln. realių vartotojų. Tarp daugiau nei milijoną vartotojų turinčių Lietuvos naujienų portalų LRT.lt buvo vienintelis, kuris augino ir realių vartotojų skaičių, ir jų apsilankymų bei peržiūrimų puslapių skaičius.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija priėmė du sprendimus: Stabdyti nelegalią veiklą dviejose interneto svetainėse ir užblokuoti dvi pirminės interneto svetainės kopijas.

Lygiai prieš metus, kovo 4 d., startavo atsinaujinęs naujienų portalas LRT.lt su visiškai nauju dizainu, vartotojams patogesne struktūra, patobulinta LRT mediateka ir sustiprinta žurnalistų komanda. Skaitytojai pokyčius jau įvertino – per pastaruosius metus portalo auditorija išaugo dvigubai, o laikas, kurį vartotojas praleidžia portale, padidėjo devyniais kartais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 20 d. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį netenkinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) prašymo sankcionuoti jos 2020 m. vasario 5 d. sprendimą dėl privalomų nurodymų prieigos paslaugų teikėjams davimo ir jį patenkino.

Apdovanoti Europos Sąjungos (ES) investicijų efektyvumą Lietuvoje profesionaliausiai tyrinėjantys žurnalistai, redaktoriai bei komentatoriai. Trečius metus iš eilės šį konkursą rengia Finansų ministerija.

Anicetas Lupeika, Akmenės rajono garbės pilietis, turintis kelis kitus itin aukštus darbo bei visuomeninės veiklos įvertinimus, ką jis šiuo metu veikia, kai už nugaros jau nutolo aštuoni gyvenimo dešimtmečiai? Nustebsite: dabar jis produktyvus... internetinis žurnalistas, portalo internete „Akmenės kraštietis“ sumanytojas, vedėjas ir juodadarbis, nes visas šis darbas – ant jo pečių.

Jau 19 metus organizuojamas konkursas „Lietuvos spaudos fotografija 2020“ skelbia naują startą ir kviečia visus spaudos fotografus dalyvauti bei pateikti savo nuotraukas iki šių metų vasario 10 d. Spaudos fotografija turi sudominti tuo kas vyksta mūsų pasaulyje, atskleisti gyvenimo problemas bei įvykius, juos perteikdama subtiliais ir daugiasluoksniais vaizdais.

Atgimimo pradžioje kilnią idėją sugalvojo Kostas Fedaravičius, rajoninio „Jonavos balso“ laikraščio redaktoriaus pavaduotojas: pradėti leisti kaimui skirtą mėnesinį žurnalą „Ūkininkas“. Tai turėjo būti varpininkų 1890-1905 m. leisto to paties pavadinimo žurnalo tąsa. Sumanymą pavyko įgyvendinti. Pirmieji žurnalo numeriai pasirodė 1989-aisiais. Negano to: kolega Kostas subūrė kaimų literatūros mėgėjus į Lietuvos kaimo rašytojų sąjungą (LKRS), pats jai ėmėsi vadovauti.

Lietuvos Gamtos bičiulių asociacija už Lietuvos gamtosaugos idėjų viešinimą suteikė žurnalistui Vytautui Žeimantui Gamtosaugos žymūno vardą ir apdovanojo jį specialiu „Gamtosaugos žymūno“ ženklu. Šį apdovanojimą Vytautui Žeimantui įteikė Lietuvos Gamtos bičiulių asociacijos valdybos pirmininkas Juozas Stasinas.

Dažnai nuo Naujųjų metų žadame sau pasikeisti, pradėti sportuoti, skaityti daugiau knygų ar atsikratyti žalingų įpročių. Tačiau laikais, kai internete paliekame be galo daug pėdsakų, nuo Naujųjų metų pakeisti savo asmenybę ir pradėti viską iš naujo gali būti sudėtinga. Paieškų sistema, įvedus mūsų vardą ir pavardę, gali priminti labai senus ir nemalonius įvykius. Panašiai buvo nutikę Ispanijos piliečiui, apie kurį „Google“ rodydavo bene dešimtmečio senumo informaciją, kad jo turtas buvo parduodamas iš varžytinių dėl įsiskolinimo. Ši byla nukeliavo iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismo.

Radijo ir TV kalbą tiriantys mokslininkai teigia, kad per keletą dešimtmečių viešoji kalba pasidarė neformalesnė ir įvairesnė. Šiandien eteryje galime išgirsti spalvingesnių kasdienės kalbos žodžių, pašnekovai dažnai kreipiasi vienas į kitą vardu, žmonės kalba greičiau ir dažniau pertraukinėja vieni kitus. Keičiasi ir žurnalistų tarimas. Kitur Europoje atlikti tyrimai rodo, kad sakytinėje žiniasklaidoje mažėja konservatyvaus standarto ir plinta didmiesčiams (sostinėms) būdingi tarties variantai. O kaip yra Lietuvoje?