Žiniasklaida Lietuvoje

Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija bei projekto „Bibliotekos pažangai“ rengėjai primena žurnalistams, kad dar galima pateikti darbus kūrybiniam konkursui “Šiuolaikinė biblioteka – pažangiai visuomenei”.

Europos Komisijos vykdoma informavimo kampanija „Už įvairovę. Prieš diskriminavimą“ skelbia žurnalistų konkurso laureatus. Šeštus metus iš eilės rengiamu konkursu siekiama pagerbti tuos žurnalistus, kurie savo darbais skatina gilesnį visuomenės suvokimą apie įvairovės privalumus bei kovą su diskriminavimu.

Lapkričio 5 dieną Lietuvos žurnalistų sąjunga kviečia kolegas žurnalistus, nevyriausybinių organizacijų atstovus ir visuomenę prisijungti prie Europos žurnalistų organizuojamos pilietinės akcijos „Pakilkime už žurnalistiką!“.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija lapkričio 4 d. už nukentėjusios nepilnametės asmens tapatybės atskleidimą LNK laidose „Kakadu“ paskyrė įspėjimą UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“.

Vietnamietė, kalbanti lietuviškai, jaunuolis iš Nepalo, svajojantis apie savo verslą ir gyvenimą Lietuvoje, neįprastai jautrūs politikų žodžiai, ilgas renginio atidarymas, kuris niekam nepabodo… Taip Seime, Europos informacijos biure, buvo atidaryta fotografijų paroda "Susipažinkime", kuri yra projekto „Pažinkime vieni kitus“ dalis.

Spalio 30-ąją įvykusiame susirinkime Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininku, vietoje atsistatydinusio Petro Palilionio, išrinktas savaitraščio „Nemunas“ vyriausiasis redaktorius, LŽS narys Viktoras Rudžianskas. Viktoras yra pelnęs garbingas Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų, Kauno meno kūrėjų asociacijos premijas, jam įteiktas LŽS Kauno apskrities skyriaus „Gintarinis parkeris“.

Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Aplinkos ministerija kviečia žurnalistus dalyvauti tradiciniame kūrybiniame konkurse „Žmogus ir aplinka“ ir savo darbus pateikti iki š. m. gruodžio 1 dienos.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2009 metais atleido 75 darbuotojus ir panaikino per 80 etatų. Tai sudaro maždaug 12 procentų visų darbuotojų.

Šį antradienį (lapkričio 3 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ vyks diskusija apie nevyriausybinių organizacijų galimybes efektyviai ginti visuomenės interesus viešoje erdvėje.

Primename, kad Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir RsV agentūros "Komunikacijų raktas" organizuojamas konkursas „Žalioji energija Lietuvoje: problemos ir perspektyvos 2009" artėja į pabaigą, tad liko tik savaitė, per kurią žurnalistai dar gali siųsti savo darbus.

Paskutinėmis spalio dienomis išėjo iš spaudos almanachas “Žurnalistika 2008”. Tai – straipsnių rinkinys, supažindinantis kolegas žurnalistus ir plačiąją visuomenę su žurnalistikos raida 2008 metais. "Keistas jausmas apima redaguojant leidinį, kuriame laikas matuojamas žodeliu „vakar“,– sako leidinio redaktorė Aurelija Arlauskienė. – Štai dabar laiko traukinys didžiausiu greičiu prašvilpia pro 2009-ųjų vėlyvą rudenį, o mes stovime 2008-ųjų žiniasklaidos stotelėje. Kviečiu visus, skubančius ir nelabai, prisėsti šalia."

Lietuvos radijo ir televizijos komisija nustatė, kad šių metų spalį programoje „TV3“ transliuotose laidose „Akistata“ ir „TV Antis“ kalbant apie vadinamuosius „Kauno įvykius“ buvo paskelbti duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti nukentėjusios nepilnametės asmens tapatybę.

Vakar, paskutinį spalio ketvirtadienį, sukako lygiai septyni dešimtmečiai nuo pirmosios lietuviškos radijo transliacijos iš Vilniaus. Šį Lietuvos radijo jubiliejų redakcija minėjo istorinėje vietoje- buvusioje pirmojoje radiofono studijoje Gedimino prospekte. Iš improvizuotos radijo studijos, kuri įsikūrė Mažojo teatro vestibiulyje, reportažą parengė Jaunųjų žurnalistų klubas, vadovaujamas Erikos Straigytės.

Lietuvos radijas mini ypatingą sukaktį, kurią įprasmins ne tik specialios radijo laidos, jų vedėjų išmonė, bet ir gyvai kalbinami 1939 m. radiofono pirmųjų laidų klausytojai. Į klausimus atsako Vytautas Markevičius, populiariausios Lietuvos radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjas.

Paskutinį spalio ketvirtadienį sukanka lygiai septyni dešimtmečiai nuo pirmosios lietuviškos radijo transliacijos iš Vilniaus. 1939 m. spalio 29 d. vakarą iš Gedimino prospekte įsikūrusios Valstybės radiofono studijos nuskambėjo žodžiai: „Kalba Vilnius. Dabar yra 18 valandų. Pradedame pirmąją transliaciją iš Vilniaus radiofono studijos – Lietuvos sostinėje Vilniuje“. Pastarąja fraze rašytojas ir pranešėjas Kazys Inčiūra iš esmės pradėjo naują Lietuvos radijo epochą.