Savaitės tema

Šiuos nutarimus mes priėmėme lapkričio viduryje. Nemanau, kad juos išgirdo Europos Sąjungos Taryba, tačiau ji lapkričio 26 dieną patvirtino išvadas dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo.

Seimo spaudos konferencijų salėje lapkričio 28 d., ketvirtadienį 15.30 val. įvyks Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininko Elmaro Broko (Elmar Brok) ir Europos Parlamento stebėsenos misijos Ukrainoje nario, buvusio Europos Parlamento Pirmininko Pato Kokso (Pat Cox) spaudos konferencija „Rytų partnerystė: Ukrainos kryptis“.

Seimo spaudos konferencijų salėje lapkričio 28 d., ketvirtadienį 12 val. įvyks Seimo narės, Moterų parlamentinės grupės pirmininkės prof. Marijos Aušrinės Pavilionienės ir Irako Atstovų Tarybos narės Alos Talabani spaudos konferencija.

Seimo spaudos konferencijų salėje lapkričio 28 d., ketvirtadienį 13.45 val. įvyks Parlamentinio demokratijos forumo pirmininko Emanuelio Zingerio ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados nario Vitalijaus Kličko (Vitali Klitschko) spaudos konferencija.

Seimo spaudos konferencijų salėje lapkričio 28 d., ketvirtadienį 13 val. įvyks spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prof. Benediktas Juodka, Parlamentinio demokratijos forumo pirmininkas Emanuelis Zingeris, Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Vitalijus Kaliužnijus (Vitaliy Kalyuzhnyi), Moldovos Respublikos Parlamento Užsienio reikalų ir Europos Integracijos komiteto pirmininkė Ana Gucu (Ana Guţu), Gruzijos Parlamento Užsienio ryšių komiteto pirmininkas Tedas Džaparidze (Tedo Japaridze).

Ką tik kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė, kiti tarybos nariai pristatė kultūros politiką 2014 metams, kultūros finansavimo gaires ir Lietuvos kultūros tarybos darbo prioritetus. Džiugi naujiena, kad jau dabar ir iki gruodžio 13 dienos kultūros projektų autoriai galės teikti paraiškas ir pretenduoti į LKT finansavimą.

Taigi dar prieš 20 metų mes mokėmės, ir, kaip atrodė, išmokome naudotis spaudos laisve, kol kratos ir žurnalistų sulaikymai neatskleidė mūsų visuomenės valdžios institucijų negebėjimą veikti demokratinėje visuomenėje. Atrodo, lyg tai numatydamas minimas knygos autorius mus perspėjo: „Spaudos, radijo ir televizijos laisvė gali būti reglamentuojama bendruose įstatymuose ir taisyklėse. Tačiau įstatymai ir taisyklės turi atitikti visuomenės sampratą apie tai, kas yra dora ir teisėta“. O kas vyksta mūsuose?

Turbūt nesumeluosiu sakydamas, kad nėra nei vieno žurnalisto, kuris nebuvo užsukęs į biblioteką. Rašau “turbūt”, nes žinau, kad daugelis mano kolegų visa galva neriasi į internetą, bibliotekose sukautus lobius pasilikdami ateičiai, kai bus daugiau laiko. O to laisvesnio laiko vis nėra ir nėra. Tačiau vaikystėje buvo mokyklų bibliotekos, jaunystėje, studijuojant aukštuosius mokslus – universitetų bibliotekos. Taigi vis ten buvome, esame atvertę ne vieną knygą.

Dabar Žurnalistų namuose veikia mano kūrybos paroda. Esu žurnalistas, bet negaliu pamiršti ir savo antrosios – dailininko specialybės. Todėl man visada džiugu Parodų salėse sutikti kolegas žurnalistus, padiskutuoti prie vieno kito darbo. Žinoma, kai kurie dalykai, kurie gali praversti žurnalistinėj praktikoj lieka neaptarti.

Draugauja kultūros darbuotojai, teatralai, kinematografininkai, rašytojai, dailininkai... Beje, šiame sąraše pasigendu kolegų žurnalistų. Tiesa, mūsiškiai su latvių žurnalistais sužaidė draugiškas futbolo rungtines ir net juos nugalėjo. Bet to, manau, maža. Aktyvesnis profesionalus Lietuvos žurnalistų ryšys su kaimynais latviais ir estais tikrai pasitalkintų Baltijos šalių draugystei.

Naujienos Lietuvos žiniasklaidos rinkoje nelabai džiuginančios. Neseniai UAB „15 min“ paskelbė apie tai, kad vėl rengiasi mažinti savo darbuotojų skaičių. Šio leidinio, kuris šiandien liko tik internetinės erdvės žaidėju, likimas yra gana simptomatiškas. Startavęs kaip sėkmingas nemokamai platinamas dienraštis (pirmas toks leidinys Lietuvoje, kurio, drįstų teigti, nepranoko greitai atsiradę mėgdžiotojai) jis vėliau neatlaikė rinkos svyravimų. Iš pradžių sumažinęs savo tiražą ir periodiškumą, „15 minučių“ po kurio laiko transformavosi į gana įdomų ir kokybišką savaitraštį, tačiau ir tai nepadėjo išsaugoti popierinės leidinio versijos. Atrodo, kad ir internetinis leidinio likimas nėra rožėmis klotas.

Kalba eina apie rusakalbę žiniasklaidą Lietuvoje. Svarbu – ne apie rusišką žiniasklaidą, o būtent apie lietuviškas žiniasklaidos priemones, kurios leidžiamos rusų kalba. Kažkas gali pasakyti: na ir gerai. Pagaliau. Kuo greičiau ji visiškai išniks, tuo bus geriau ir visiems ramiau. Tai netiesa. Rusakalbė žiniasklaida Lietuvoje atlieka netikėtą, bet gana svarbų vaidmenį.

Laba diena, kolegos, Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisija, siųsdama šį Kreipimąsi į žurnalistus dėl 10 aktualiausių profesinės etikos dalykų, yra įsitikinusi, kad kalbėjimas apie profesinę etiką – tai gera galimybė mokytis bendrai ginti savo teises nuo siekių suvaržyti žurnalistikos laisvę.

Koks yra pagrindinis teroristo ar teroristinės organizacijos ginklas? Atsakant į šį klausimą neverta bandyti prisiminti visas priemones, kurios yra naudojamos teroro aktų vykdymui. Seniai žinoma, kad tikruoju teroro išpuolių taikiniu tampa ne žmonės atsitiktinai atsidūrę sprogimo ar susišaudymo epicentre, o visų kitų, likusių gyventi, protai ir jausmai. Teroro akto siekis – pasieti baimę, išjudinti visuomenės pozicijas – versti abejoti valdžios, kariuomenės, jėgos struktūrų efektyvumu. Padaryti tai galima tik kuo plačiau paskleidus žinią apie teroro aktą, todėl pagrindiniu teroristų ginklu galima pavadinti informaciją.

Parodų salėse džiugu sutikti kolegas žurnalistus, padiskutuoti prie vieno kito darbo. Žinoma, kai kurie dalykai, kurie gali praversti žurnalistinėj praktikoj lieka neaptarti. Gal šis straipsnelis nors maža dalimi kompensuos šį stygių. Manau, kad stovėdamas prie dailės kūrinio – paveikslo, skulptūros ar gilindamasis į vaizdą grafikos lakšte, kiekvienas susimąsto, kodėl vienas darbas kažkuo patraukia, sudomina ir tarsi atsiveria savąja tiesa, kuri nėra apčiuopiama, nėra lengvai suformuluojama žodžiais, tačiau neabejoji, kad kūriniu atskleidžiama tiesa, kurią gal tik nujauti, tačiau suvoki, kad prieš tave vis dėlto tikras meno kūrinys, meno kalba bylojantis tiesą.