Redaktoriaus žodis

Dabar žinomą televizijos ir radijo žurnalistą Vytautą Kvietkauską Žurnalistų namuose gali pamatyti dažnai. Ir ne su mikrofonu rankose ar šalia televizijos kamerų. Šiandien jis daugiau organizatorius, derybininkas, naujų idėjų katalizatorius, nes aktyviai dalyvauja būsimo Lietuvos žurnalistų sąjungos jubiliejaus paminėjimo rengime, yra vienas svarbiausių šio jubiliejaus rengimo varikliu.

„Po dvidešimties metų“ – tokia tema knygų bičiulius pasitinka užaugusi, jubiliejinė 20-oji Vilniaus knygų mugė. Žurnalistams, manau, tikrai bus čia daug darbo, gražių atradimų

Gerbiami kolegos, šiandien galiu pasidžiaugti, kad išsipildė mano sumanymas, išleidau Maironio eilėraščių knygą, kurioje lygiagrečiai skelbiami eilėraščiai baltarusių ir lietuvių kalbomis. Todėl ir knygos pavadinimas dvikalbis – “Vianok z rutij / Rūtų vainikas”. Knygą, juolab dvikalbę,vienam sunku išleisti. Todėl esu dėkingas leidyklai “Trys žvaigždutės”, jos direktoriui geram kolegai Jeronimui Lauciui ir dizainerei Jelenai Malinovskajai, padėjusiems šią knygą sumaketuoti. Esu dėkingas buvusio Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojui daktarui Aleksandrui Adamkovičiui už knygos įžangos vertimą į baltarusių kalbą, kolegai Albertui Vaidilai, sukūrusiam gražų knygos viršelį.

NŽKA ir LŽS išleido įdomią ir, manau, žurnalistams vertingą knygą “Propaganda ir žiniasklaidos laisvė”. Joje sudėti svarbūs, ir mums, žurnalistams aktualūs ESBO atstovės žiniasklaidos laisvei biuro neoficialūs dokumentai.

Šį pirmadienį savo pašto dėžutėje, kiek nustebęs, radau laikraštį “Vilniaus diena”. Jis storas, net 64 puslapių, spalvotas, gausiai iliustruotas, nemokamas. Redakcijos skiltyje radau ir laikraščio vyriausiojo redaktoriaus Alfredo Zdramio žodį “Sveiki, mes sugrįžome”.

Pirmoji kregždė jo kūrybos sklaidoje pasirodė 1986 m. Čikagoje. Čia išėjo jo knyga “Dangus nusidažo raudonai: Pirmosios tremties memuarai „Laisvę praradus“ atsiminimai”. Ji buvo pakartota ir 1988 m. Sovietinei valdžiai tai buvo antausis. O Lietuvai tapus neriklausomai jo knygos pabiro: 1997 m. Vilniuje išeina “Meno tragizmas: Studijos ir straipsniai apie literatūrą ir meną”, 2000 m. Kaune “Žurnalistikos paskaitos”, 2003 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleidžia jo atsiminmus “Mano autobiografija”. Apie jį -2003 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleidžia knygą “Juozas Keliuotis ir literatūros dinamikos problemos”. Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute atidaryta Juozo Keliuočio vardo auditorija.

Nuo jaunystės J. Keliuotį traukė žurnalistika. Jam rūpėjo kokia bus dar jauna lietuvių žurnalistika, kokiais keliais pakryps jos vystymasis. Todėl 1926 m. Kaune jis inicijuoja ir išleidžia knygą “Jaunam spaudos veikėjui”. Į ją sudeda savo ir tuo metų garsių intelektualų J. Tumo-Vaižganto, A.Dambrausko-Jakšto, J. Purickio, J. Gružo straipsnius žurnalistikos tematika. Iš Paryžiaus grįžęs į Kauną. nuo 1929 m. jis dirbo laikraščio „Rytas“ redakcijoje. 1929 m. jis aktyviai dalyvavo atskiros Lietuvos žurnalistų sąjungos kūrime. 1930–1932 m. jis leido ir redagavo moksleivių žurnalą „Ateities spinduliai“.

Žurnalistų namuose, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga įvykusiame renginyje Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius paskelbė, kad šiemet pirmą kartą LŽS Valdybos sprendimu už drąsą ginant žurnalistų teises apdovanotos žurnalistės, redaktorės Giedrimė Didžiapetrienė (Šakiai) ir Neringa Tuškevičienė (Širvintos).

Ankstų saulėtą gegužės 7-osios rytą grupė žurnalistų aplankė Vilniaus Antakalnio kapinėse palaidotų žurnalistų kapus. "Spaudos atgavimo kalbos ir knygos dieną prasmingą pradėti nuo pagarbos pareiškimo mirusiems kolegoms," - sakė LŽS ir NŽKA pirmininkas Dainius Radzevičius.

Kolegos Jono Laurinavičiaus išleista nauja knyga “Bendraplunksniai” (“Naujasis lankas”, Kaunas, 2018), grafine išvaizda galėtų būti tarp eilinių, tačiau turiniu, manau, ji yra išskirtinė, net unikali, nes joje skelbiami atsiliepimai tik į vieną, pernai Jono Laurinavičiaus išleistą knygą “Žurnalistai”. Taigi, turime knygą, kurioje yra tik publikacijos apie prieš tai išėjusią knygą. Kuo įdomus tie J. Laurinavičiaus “Žurnalistai”?

Prasidėjus Lietuvos Respublikos šimtmečio sukakčiai skirtiems renginiams, Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas Povilas Jegorovas buvo apdovanotas Kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Šį garbingą apdovanojimą jis nusipelnė, nes labai aktyviai, rezultatyviai ir nuosekliai jau daugiau nei keturis dešimtmečius dalyvauja esperantininkų sąjūdžio veikloje – tiek populiarina šią kalbą bei taikias ir tolerantiškas esperantininkų sąjūdžio idėjas Lietuvoje ir visame pasaulyje, tiek per šią kalbą garsina Lietuvą ir jos laimėjimus pasaulyje.

Mano rankose įdomi Artūro Poviliūno knyga “Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimas ir pripažinimas”.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras vėl sėkmingai patvirtino solidžios, tik aukštos prabos knygas leidžiančios leidyklos įvaizdį: ką tik išleido didelės apimties ir informatyvaus turinio knygą "Lietuvos televizija 1957-2017. Faktai. Kūrėjai. Laidos". Ši knyga kartu su 2016 metais Centro išleista knyga "Lietuvos radijas 1926-2016. Faktai. Kūrėjai. Laidos", manau, sudaro sėkmingą diptiką.

LŽS Senjorų klubas 2018 metų pradžioje išleido knygą “Vilniaus senjorų žurnalistų klubas”. Ją sudarė LŽS Tarybos narys, LŽS Senjorų klubo pirmininko pirmasis pavaduotojas Alfonsas Kairys.

2017 metų pabaigoje buvo užbaigtas įdomus tyrimas, kuris atskleidė, kad Lietuvos gyventojų pasitikėjimas interneto portalais yra kiek mažesnis nei popierine spauda, radiju ar televizija. Tai praėjusių metų pabaigoje pranešė visuomenės apklausos duomenis pristačiusi Kultūros ministerija. Visų pirma, džiugu, kad mūsų Kultūros ministerija domisi žiniasklaidos būkle Lietuvoje, daro tokius tyrimus. Tik žinant realią situaciją galimi teisingi sprendimai.

Minske, nacionalinio dienraščio baltarusių kalba “Zviazda” redakcijoje įvyko “apvalaus stalo” diskusija “Baltarusija-Lietuva: literatūriniai horizontai”. Ją surengė leidybos namai “Zviazda”, leidžiantys ne tik laikraštį “Zviazda”, bet ir kultūros ir literatūros savaitraštį “Litaratura i mastactvo” (Literatūra ir menas), žurnalus: moterims “Alesia”, vaikams Biarozka (Berželis), satyros “Vožyk” (Ežiukas), leidžia ir knygas baltarusių, rusų kalbomis.

Jau Ventėje už Kuršių marių mėlio esanti Juodkrantė viliojo mus, tarsi kukli jaunamartė, save pridengusi lyg retu rūku, lyg permatoma skraiste.