Pasijuokime kartu

Jūsų charakteris pagal pirmą vardo raidę? Suprantama, kad šis kol kas nežinomo autoriaus tekstukas yra tik lengva išmonė. Todėl ir pateko į humoro rubriką. Pasijuokime kartu su šį tekstą atsiuntusiu mūsų geru kolega Jonu Paulausku.

Šias sentencijas LŽS internetinei svetainei atsiuntė mūsų gera kolega, radijo ir televizijos žurnalistas Juozas Šalkauskas.

“Šio eilėraščio autorius nežinomas, mano sukurtas tik priešpaskutinis eilėraščio posmelis”, - rašo mūsų svetainei Algimantas Zolubas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos leidinio „Varpas“ redaktorius, aktyvus Lietuvos ir užsienio lietuvių spaudos bendradarbis.

Eilėraščio autorius Ipolitas Skridla - yra LŽS narys. Jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio žurnalisto garbės vardas. Pagal išsilavinimą ekonomistas, dirbo įvairų valstybinį, ūkinį darbą. Ilgą laiko tarpsnį buvo laikraščių ir žurnalų susivienijimo „Periodika“ direktorius. Rūpinosi respublikinių žurnalų, rajonų ir miestų laikraščių leidybiniais reikalais. Poezija domisi nuo mokyklos suolo. Yra išleidęs poezijos rinkinius „Dovana“, „Širdies virpesiai“, „Gyvenimo tarpsniai“, „O metai bėga...“. Jo eilėraščiai spausdinti lietuvių poetų meilės lyrikos antologijoje „Mudviejų vakaras“, žurnalistų poetų knygose „Šitas aidas toli girdis...“ ir "Sušvieski, saule", periodiniuose leidiniuose.

Kažkada madoje buvo rūmų kapelmeisteriai. Kažkada madoje buvo rūmų poetai. Tokiais tarnavo, berods, ir Puškinas, ir Lomonosovas. Pasitaiko tokių ir mūsų dienomis. Tik be algos. Vien geros nuotaikos dėlei linkę ką nors sueiliuoti. Ir patys pasijuokti iš savo išradingumo. Toks, man regis, buvo ir ilgametis redakcijos „Tiesa“ fotokorespondentas Chanonas Levinas. Kartais iškart ekspromtu pateikdavo savo kūrinėlį, kartais dieną kitą eiliuodavo.

Brangioji, šiandien Spaudos šventė, tikriausiai tu nepyksi, jei mane iš darbo parneš truputėlį vėliau....

Beveik visas žurnalisto Zenono Serapino (1932 – 2004) gyvenimas susietas su Lietuvos Telegramų Agentūra ELTA. 1957 m. jis baigė žurnalistikos studijas Vilniaus Universitete. Po to beveik du dešimtmečius dirbo korespondentu agentūroje ELTA. Daugiausia rašė kultūros, muzikos ir dailės temomis. Jo toleranciją, gebėjimą bendrauti, mokėjimą tais laikais apeiti valdiško stiliaus bei partinės rutinos barjerus vertino ne tik bendradarbiai, bet ir šalies kultūros žmonės.Vėliau Z. Serapinas darbavosi laikraščių „Literatūra ir menas", „Gimtasis kraštas", „Darbas ir poilsis" redakcijose, daugiatiražinėje spaudoje. Yra parašęs keletą radijo pjesių, eilėraščių ir kupletų saviveiklos scenai. Buvo LŽS narys. Plunksnos nemetė ir išėjęs į pensiją. Šį niekur neskelbtą Zenono Serapino eilėraštį knygai pateikė jo kolega ir draugas Regimuntas Romualdas Mockus. Vytautas Žeimantas

Tai buvo tarsi vakar. Tai buvo tarsi senai. Tai buvo metas, kai Kaune skaisčiai sužibo dvi jaunos mūsų krepšinio žvaigždės. Vieną jų kauniečiai pasiliko sau, o antrąją pastūmėjo link Vilniaus. Čia Šarūnas Marčiulionis buvo įrašytas į Vilniaus universiteto studentų sąrašus ir psirinko studijuoti žurnalistikos specialybę. O po kurio laiko jis pasiprašė į fotožurnalistikos specializaciją. Taip jis atsirado mano kuruojamoje sferoje.

Vyko konkursas, kurio esmė, lavinti lietuvių kalbą ir prisiminti seniai nevartotus žodžius. Uždavinys: parašyti kūrinį, kurio visi žodžiai prasidėtų viena raide. Čia vienas iš šio konkurso rašinių, kurį atsiuntė kolega Juozas Šalkauskas.

Menkutėj pirkutėj Prieg ūžuolo seno Dziedulis su bobu Laimyngai gyveno.

Šią iliustraciją atsiuntė kolega Juozas Šalkauskas. Iliustracija daug ką pasako. O, svarbiausia, ji atskleidžia du požiūrius į tą pačią situaciją. Juk panašiai būna ir mūsų žurnalistų šeimoje. Du žurnalistai žiūri ir rašo apie tą patį dalyką, tik vienas mato gėles ir žiedus, o kitas jų nemato.

Edvardas Vaitkus (1937-2010) - žurnalistikoje praleido daugiau kaip 30 metų. 1972-1975 m. buvo Valstybinio televizijos ir radijo komiteto Televizijos literatūrinių laidų vyresnysis redaktorius,, 1975-1980 m. - leidinių „Buitis", „Darbas ir poilsis", „Statyba ir architektūra" redakcijų darbuotojas, 1980-1988 m. leidyklos „Vaga" redaktorius, 1988-1992 m. biuletenio „Naujos knygos" vyr. redaktorius, 1992 m. savaitraščio „Pozicija" stilistas, 1992-1994 m. „Savininkas" vyr. redaktorius, 1996-1997 m. žurnalo „Švietimo naujovės" vyr. redaktorius, vėliau - vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Nuo 1972 m. buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Vytautas Žeimantas

Eilėraščio autorius Ipolitas Skridla - yra LŽS narys. Jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio žurnalisto garbės vardas. Pagal išsilavinimą ekonomistas, dirbo įvairų valstybinį, ūkinį darbą. Ilgą laiko tarpsnį buvo laikraščių ir žurnalų susivienijimo „Periodika“ direktorius. Rūpinosi respublikinių žurnalų, rajonų ir miestų laikraščių leidybiniais reikalais. Poezija domisi nuo mokyklos suolo. Yra išleidęs poezijos rinkinius „Dovana“, „Širdies virpesiai“, „Gyvenimo tarpsniai“, „O metai bėga...“. Jo eilėraščiai spausdinti lietuvių poetų meilės lyrikos antologijoje „Mudviejų vakaras“, žurnalistų poetų knygoje „Šitas aidas toli girdis...“, periodiniuose leidiniuose.

Jonas Arvasevičius kilęs iš Tauragės rajono, Vėžalaukio. Pirmąją žurnalistinę duoną paragavo dirbdamas Tauragės rajono laikraštyje. 1966 m. įstojo į LŽS. 1968 m. baigė Vilniaus universitetą, įsigydamas žurnalisto specialybę. Rašė daugiausia istorinėmis temomis. Prieš išeidamas į pensiją redagavo laikraštį „Alio reklama“. Išleido dokumentinių apybraižų knygų lietuvių, rusų ir ukrainiečių kalbomis. Rašė straipsnius lietuviškoms enciklopedijoms. Dabar Jonas Arvasevičius – docentas, humanitarių mokslų daktaras, aktyvus LŽS Senjorų klubo narys ir šiaip geras vyras. Ačiū jam, kad nutarė bendradarbiauti ir mūsų svetainėje.

Edvardas Vaitkus (1937-2010) - žurnalistikoje praleido daugiau kaip 30 metų. 1972–1975 m. buvo Valstybinio televizijos ir radijo komiteto Televizijos literatūrinių laidų vyresnysis redaktorius,, 1975–1980 m. - leidinių „Buitis“, „Darbas ir poilsis“, „Statyba ir architektūra“ redakcijų darbuotojas, 1980–1988 m. leidyklos „Vaga“ redaktorius, 1988–1992 m. biuletenio „Naujos knygos“ vyr. redaktorius, 1992 m. savaitraščio „Pozicija“ stilistas, 1992–1994 m. „Savininkas“ vyr. redaktorius, 1996–1997 m. žurnalo „Švietimo naujovės“ vyr. redaktorius, vėliau - vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Nuo 1972 m. buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.

Rašant eilėraštį, vargu ar galvojama apie skaitytoją, nes pataikavimas jam - pražudytų bet kokį kūrinėlį. Parenkant vieną iš daugelio - situacija visada būna paradoksali, reikia gerai pasukti galvą, kad tas vienas eilėraštis būtų universalesnis , nes publikacija - tai dialogas su daugeliu. Man ''Girtuoklių poetų'' tema - šiek tiek liūdna, šiek tiek žaisminga, šiek tiek egzistencinė. Tikiuosi, kad šis eilėraštukas bus taip ir perskaitytas. Poeziją rašiau visą gyvenimą, tačiau pagrindinis mano darbas buvo televizijos žurnalistika. Esu Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Dabar dažnas fotografuoja. Tačiau tik profesionalai fotografai žino, kad visada nėra lengva rasti reikiamą rakursą. Dėl gero kadro tenka ir į medį lipti, ir ant grindų gultis... Deja, kartais būna ir taip...