Nuomonių barometras

Internetu iš Signatarų klubo gavau nuorodą :KARAS 2020 (https://youtu.be/SGK9CzsEWcw). Peržiūrėjau ir visiems siūlau tą padaryti. Prisipažinsiu, mane sukrėtė. Ne todėl, kad kalbama tiesa, kurią seniai suvokiau, bet todėl, kad tiek daug kartų girdėjau video medžiagoje demaskuojamų „trolių“ trolinimus iš mūsų piliečių lūpų, kuriuos jie perdavinėjo kaip savo nuosavą nuomonę apie valstybę, vadovavimą jai. Tiesiog žmonės per ilgai gyveno tokios suklastotos informacijos erdvėje, kur blogis buvo didinamas, išpučiamas, o gėris sumažinamas arba nutylimas. Ir nejučiomis buvo sutapatintos nuosavos mintys su įpirštomis.

Inteligentijos kreipimasis į visuomenę atvirai blokuojamas vadinamojoje ,,didžiojoje" žiniasklaidoje. Tiesą sakant, kad ir kaip paradoksaliai tai skamba, tai gera žinia. Juk inteligentijos laišką ,,laisvoji" žiniasklaida blokuoja ne todėl, kad jis nereikšmingas. Priešingai, tai aiškus požymis, kad sumanymas pavyko: pirmą kartą nuo Sąjūdžio laikų šviesuomenei pavyko susitelkti ir svariai pasisakyti itin svarbiu valstybės gyvenimo klausimu.

Su liūdesiu tenka pastebėti, kad šiuo etapu mūsų valstybę valdo ir „puoselėja“ grupė partijos „draugų“.

Leipalingietė lituanistė Ona Alesiūtė-Bleizgienė ištisus dešimtmečius su begaline meile skiepijo tėviškės vaikams gimtosios kalbos ir literatūros žinias. Laisvalaikiu lyg protėvių brangakmenius rinko, užrašinėjo ir kruopščiai sudarė per 90 dzūkų žodinės liaudies kūrybos rinkinių. Ne tik sukaupė gausybę tautosakos perlų, bet po vieną tų neįkainojamų rinkinių egzempliorių padovanojo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui bei Leipalingio Algirdo Volungevičiaus vardo muziejui.

JAV skiria 0,5 mln. Eurų kovai su Rusijos skleidžiama propaganda – šalies ambasada Lietuvoje paskelbė konkursą viešosioms ir privačioms pelno nesiekiančios organizacijoms organizuoti metų trukmės tiriamosios žurnalistikos mokymų programą Baltijos šalių žurnalistams, rengiantiems naujienas apie Rusiją.

Šį komentarą mūsų svetainei atsiuntė Algimantas Zolubas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos leidinio „Varpas“ redaktorius, aktyvus Lietuvos ir užsienio lietuvių spaudos bendradarbis.

Birželio 17 d. Lietuvos intelektualai pasmerkė G.Kirkilo ir I.Šiaulienės įstatymo projektą dėl vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis Įstatymo projekto autoriai, tenkindami tam tikrų vidaus bei užsienio valstybių politinių jėgų interesus, vildamiesi konstitucinės lietuvių kalbos apsaugos pažeidimu sustiprinti Lietuvos valstybės suverenitetą ir sustiprinti savo partinę galią, daro politinę žalą valstybei – įteisina kalbos normų ignoravimą, rodo nesiskaitymą su pilietinės visuomenės lūkesčiais ir žemina Lietuvos valstybės orumą.

Žurnalistikos klasikas Albertas Laurinčiukas buvo parašęs tokią knygą: Laisvė– kaip dūmelis virš vigvamo. Spaudos laisvė Lietuvoje, šalyje, iš kurios pabėgo trečdalis gyventojų, o pabėgtų ir daugiau, jei tik pajėgtų pabėgti, labia efemeriškas dalykas.

Birželio 1 d. prie Vyriausybės susirinkę apie 700 žmonių minia reikalavo nenaikinti vidurinių mokyklų, bent jau tų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis – lenkų ir rusų. Žinoma, kad kai kurios mokyklos uždarinėjamos arba jungiamos su kitomis dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus. Tačiau čia kyla klausimas, kodėl akcentuojamas žmogaus teisių (ŽT) pažeidimas, kodėl akcentuojamos rusų ir lenkų mokyklos. Jei būtų reikalaujama nenaikinti čigonų ar karaimų tautinių mažumų (TM) mokyklų, kurių Lietuvoje net nėra, dėmesį reikėtų atkreipti. Bet iš kur kyla tokie reikalavimai?

2015 m. birželio 1 d. (pradžia 11 val.) Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyks įvairioms frakcijoms atstovaujančių LR Seimo narių ir Lietuvos nevyriausybinių organizacijų inicijuotas nacionalinis forumas „Savarankiška Lietuvos šeimos politika ir partnerystė“.

Ištrūkę iš Maskvos globos puolėme į ES glėbį, net nepasiteiravome moralinių principų ir ilgalaikių tikslų. Buvome labai naivūs, nieko nepažindino su „žaidimo“ taisyklėmis.

Gegužės 7 dieną Signatarų namuose žinomam žurnalistui, LŽS Valdybos ir Tarybos nariui, BTV laidos apie krepšinį „Krepšinio pasaulyje“ kūrėjui Vidui Mačiuliui buvo įteikta Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Vinco Kudirkos premija už dokumentinių novelių filmą „Atėjo...Sabas!".

Mieli kolegos, labai prašome pagalbos dėl Pilaitės ežeriukų. Labai prašome atkreipti visuomenės dėmesį, kad išsaugotume galimybę prieiti prie ežero pakrančių.

„Auksinė gervė“ man ypatinga tuo, jog primena kiek ilgai gyvenu“, - gero humoro nestokodama juokėsi aktorė Gražina Balandytė. Praėjusiais metais ji prisijungė prie šį apdovanojimą, už nuopelnus lietuviškam kinui, pelniusių kino legendų rato.

Su kokiais iššūkiais susiduria teisėjas, priimdamas sprendimą byloje? Ką patiria bylos šalys teismo posėdžio metu? Ką jaučia liudytojai, teikdami parodymus? Ar lengva advokato duona? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinosite gegužės 8 d. 11.00 val. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti skirtame renginyje „Žurnalistas teisėjo kėdėje“. Teismo posėdžio inscenizacija vyks Vilniaus miesto apylinkės teismo 505 salėje (5 aukštas), adresu: Laisvės pr. 79A, Vilnius.