Nuomonių barometras

Daugelį metų prenumeruoju ir skaitau „Lietuvos rytą“. Dažniausiai pradedu nuo antro ar trečio puslapių, kur spausdinami šmaikštūs, kartais aštroki publicisto Aido Puklevičiaus, rašytojo Sigito Parulskio ir kitų autorių rašiniai. Itin patinka diplomato ir politikos analitiko Mečio Laurinkaus pastabos „Be kaukės“. Bet štai 2016 m. gruodžio 6-osios antras „Lietuvos ryto“ puslapis... pasmirdo!

Deja, 26-aisias Lietuvos nepriklausomybės metais žmonės ir vėl pasigenda teisingumo: Lietuva dar nesukūrė geros teisinės sistemos – iki šiol neturime nei teismo tarėjų instituto, nei teismuose visuomenės atstovų, todėl visuomenė negali kontroliuoti teismų. Šalies rinkimų sistema nėra demokratiška – dominuoja politinių partijų ir pažeidžiamos nepartinių asmenų teisės, piliečiai neturi realios savivaldos. Beveik trečdalis visuomenės gyvena skurde, vyrauja didžiulė socialinė atskirtis – pagal nelygybę matuojantį GINI koeficientą Lietuva lygintina su Lotynų Amerikos šalimis, todėl per tuos 26-erius Nepriklausomybės metus valstybė neteko trečdalio savo gyventojų (beveik milijono piliečių).

Gerbiamieji, Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetu maloniai kviečia dalyvauti diskusijoje „Atminties politika / „Klaidingi atminties kodai“.Diskusija vyks 2016 m. lapkričio 30 d., 18 val., Atviros Lietuvos fonde, Didžioji g. 5, Vilniuje

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas atsiuntė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui VIEŠĄ KREIPIMASĮ DĖL POLITINĖS KULTŪROS NUOSMUKIO IR PATYČIŲ KULTO VIEŠOJE ERDVĖJE

Alberto Skyrelio, kurį ir aš pažinau „Šluotos“ satyrinio žurnalo redakcijoje Vilniuje kūryba šiame laikmetyje yra vertinga kaip rentgenas, tomografas, nes jautriai, meistriškai paprastai, - tik niekad ne prastai! – išsakytos mūsų „nulietuvėjančios“ – godėjančios visuomenės ydos, moralinis nuosmukis, ogi, visas laikotarpio po 2000-ųjų „Eurochamizmas“, kur žmogus žmogui... retas linki vienas kitam gero.

Apie tautą ištikusią dilemą – susitaikymą ar priešinimąsi emigracijai, galimas išeitis iš susidariusios kritinės padėties žurnalo „Pozicija“ redaktorius, žurnalistas VYTAUTAS BUDNIKAS kalbina filosofą, humanitarinių mokslų daktarą, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininką KRESCENCIJŲ STOŠKŲ.

Šiuos „linkėjimus“ siunčiu Delfi.lt redakcijai, Vaikų teisių apsaugos tarnybai, ŠMM-jai, Lygių galimybių kontrolierei ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai už ištisinį, nevaržomą ir nekontroliuojamą lytinio gyvenimo viešinimą, skatinimą, propagavimą žiniasklaidoje per visas 24 valandas paroje su beveik pornografiniais paveikslėliais ir nešvankiomis antraštėmis. Panašu, kad ši redakcija išgyvena sekso badą, nes masturbuojasi tokiais rašinėliais ir paveikslėliais.

Nors šalies valdantieji skambiai pasisako už pažangą, kuo patrauklesnes sąlygas verslui, elgiasi priešingai. Politinis blaškymasis ir akis badantis kompetencijos trūkumas daro didžiausią žalą šaliai. Prezidentės veto atmestas ir naujas Darbo kodeksas priimtas tokiu pačiu stiliumi kaip 2002-aisiais. Tai yra visuomenei itin svarbus ir jautrus įstatymas, bet abu kartus, vos tik jį priėmus, iš karto paskelbta apie laukiančius pakeitimus ir taisytinas klaidas. Taip pademonstruojamas paprastas dalykas: priimamas įstatymas – brokuotas produktas. Ar čia šitaip tapsime patrauklesne šalimi investicijoms?

Tiesa, pamiršau priminti, kad ruduo - viščiukų skaičiavimo metas. Spalio 9 dieną suskaičiuosime, kiek tų viščiukų (partinių rinkėjų) turime. Jaučiu, kad kai kurios partijos (o jų rinkimuose dalyvauja net 12) ir partijėlės gali pasigesti dalies savo viščiukų… Kurie iki šiol ieško pokemonų…

Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės pranešimas: „Dėl nesąžiningo reportažo apie M. A. Pavilionienę įspėta LNK teigia, kad melagingą informaciją jiems pateikė Seimo narys Povilas Urbšys“.

Neseniai pagal žurnalo „Reitingai“ atliktą apklausą buvo renkamas įtakingiausių žiniasklaidos atstovų dešimtukas. Reitinguoti E. Jakilaitis ir M. Garbačiauskaitė-Budrienė, R. Valatka, I. Makaraitytė, R. Miliūtė ir kiti. Politikų, teisininkų, verslininkų ir žiniasklaidos atstovų reitingavimas populiarėja prieš kiekvienus artėjančius rinkimus. Gal tai ir neblogai. Bet visuomenei svarbi ne tiek šių atstovų įtaka ir jų galia, kiek įtakos vertybinis pagrindas, kuris turėtų būti vienas svarbiausių vertinimo kriterijų. Šiuo atveju visuomenei labai svarbu, kaip savo įtaką žiniasklaidos įtakingiausieji naudoja bendram gėriui kurti, kas lemia jų vertybines nuostatas ir apsisprendimą svarbiausiais valstybės ir visuomenės klausimais

Socialdemokratas A. Butkevičius teigia, kad nulinės darbo sutartys padės pritraukti investicijų ir padės išvengti atlyginimų „vokeliuose“. J.E. Prezidentė D. Grybauskaitė savo dekrete pažymi, kad „nenustatytos apimties darbo sutartys sukuria papildomas prielaidas piktnaudžiavimui slepiant tikrąsias darbo apimtis ir šešėlinio darbo masto augimui“. Tenka pripažinti, kad mūsų valstybėje, siekiant teigiamų permainų dažnai mėgstama ne pasinaudoti gerąja kitų šalių patirtimi, o norima sugalvoti, kaip manoma, vis kažką kitokio, įdomesnio ir, dažniausiai, deja, nereikalingo ar net žalingo.

Palangiškis kolega Gediminas Griškevičius atsiuntė "Kitų minčių" - Kadagiai, pasiviję jūrą arba Salys Šemerys apie Lietuvos iškiliuosius – poetą Maironį ir Palangos burmistrą Joną Šliūpą.

Kovo 30 d. Seimo Europos informacijos biure įvyko apskirtojo stalo diskusija „Referendumas dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje“. Diskusijos iniciatoriai - Seimo Konstitucijos komisija ir Liberalų frakcija. Beje, pastaroji inicijavo įstatymo pataisą, kuria siekiama pašalinti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, draudžiančią dvigubą pilietybę, ir nustatyti, kad „Lietuvos respublikos piliečiai pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.“ Diskusijoje dalyvavo įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai, žiniasklaidos, mokslo institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai.

Gerbiamieji, balandžio 9 d. “Transparency International” Lietuvos skyrius kviečia į seminarą „Kaip etiškai informuoti apie mažumas ir pažeidžiamas visuomenės grupes?“, kurį ves ilgametė BBC žurnalistė, Birmingemo City universiteto profesorė Diane Kemp.