Nuomonių barometras

Netrukus minėsime modernios Lietuvos šimtmetį. Valstybei tai nėra daug. Tačiau jaunas amžius ne visada reiškia ir jėgų žydėjimą. Mūsų šalies atveju, deja, būtent taip ir yra. Žinant, ką per pastarąjį šimtą metų Lietuvai teko patirti, kaip brutaliai ji buvo žalojama sovietmečiu ir kaip aplaidžiai šie sužalojimai gydyti po 1990-ųjų, nėra keista, kad šventinę nuotaiką trikdo klausimas: ar Lietuva sulauks kito jubiliejaus?

LRT kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama paaiškinti, ar Seimo įkurtos Laikinosios komisijos, atliekančios LRT veiklos tyrimą, reikalavimas per 20 dienų pateikti didelės apimties skirtingų sričių 5-erius ar daugiau LRT veiklos metus apimančius dokumentus ir informaciją nepažeidžia LR Seimo laikinųjų komisijų įstatymo reikalavimo netrikdyti valstybės institucijų darbo.

Šių metų sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos balsų dauguma priėmė nutarimą įkurti Seimo komisiją, kuri atliks Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo struktūros, finansinės ir ūkinės veiklos tyrimą. Nutarime nurodyta, kad Komisijos prašoma įvertinti tokius klausimus, kaip racionalus biudžeto lėšų naudojimas, palyginimas su nacionaliniams transliuotojams taikoma kitų Europos šalių praktika, taip pat LRT veiklos atskaitingumas ir skaidrumas. Komisija baigs darbą ir pateiks išvadas iki 2018 m. birželio 1 d. Mes, žemiau pasirašiusieji ALDE frakcijos nariai, esame įsitikinę, kad toks nutarimas prieštarauja Europos Tarybos nustatytiems visuomeninės žiniasklaidos laisvės standartams.

Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra aukščiausia valstybės politinė institucija, išreiškianti suverenią Tautos valią, palaikome Seimo iniciatyvą įstatymu įtvirtinti valstybinį-reprezentacinį Vilniaus Lukiškių aikštės statusą ir apibrėžti pamatines jos politinio ir meninio įprasminimo gaires.

Lietuvos žmogaus teisių asociacija (Vytautas Budnikas), Piliečių gynybos paramos fondas (Stasys Kaušinis), Lietuvos Helsinkio grupė (Stasys Stungurys) ir Nepartinis demokratinis judėjimas (Krescencijus Stoškus) paskelbė viešą pareiškimą "Dėl iškilių Lietuvos žmonių atminimo žeminimo".

Andai 2017 m. gruodžio mėnesio žurnale Metai. Savotiškai po daugelio tylos metų baigti publikuoti Juozo Baltušio dienoraščiai. Be abejonės, didelio rašytojo. Nenorėčiau J. Baltušio gretinti su pasaulio genijumi, norvegų rašytoju, Nobelio premijos laureatu Knutu Hamsunu. Tačiau vienokių ar kitokių sąsajų tarp jų yra. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui K. Hamsunas rėmė nacistines bei fašistines idėjas ir palaikė Norvegijos vyriausybės vadovą, Hitlerio statytinį Vidkuną Quislingą. Žodžiu, okupacinį režimą. Tą patį galima pasakyti apie didįjį žodžio meistrą J. Baltušį, palaikiusį, kartais ir šlovinusį kitą baisų – sovietų okupacinį režimą.

"Kad ministras Veryga žiniasklaidoje yra pats populiariausias žmogus, abejoti nereikia. Tai akivaizdu. Regis, formuojasi net nauja žurnalistikos kryptis (ar gal - formatas).- verygiada. Tad nusprendžiau ir aš įnešti savo kuklų indėlį į verygiados aruodą", - rašo LŽS svetainei LŽS narys, rašytojas Vytautas Leščinskas.

Prieš dvejus metus Kaune pradėtas leisti „Savaitraštis Kaunui“ miestiečių buvo sutiktas entuziastingai. Deja, 2017-ųjų rugpjūčio 3 dieną pasirodė paskutinis šio socialiai atsakingo dienraščio numeris, o leidybos pabaigą lydi keista tyla. Galbūt prie tyliai gedinčiųjų prisidėtume ir mes, „Savaitraštis Kaunui“ darbuotojai, jei su mumis ir prenumeratoriais būtų pasielgta socialiai atsakingai. Tačiau buvę savininkai, atrodo, nė neketina grąžinti pinigų leidinį užsisakiusiems žmonėms ir skolų savaitraščio darbuotojams.

Pasirodo, Lietuvos menininkams apsimetę Rusijos propagandos kanalo žurnalistais, skambinėjo Andriaus Tapino komandos nariai. Suprask, tikrino budrumą.

Beje, per 25 metus netekome ir beveik trečdalio lietuvių. Kuriuos metus paskelbsime išmirštančios lietuvių tautos metais?

Greitojo maisto tinklas „Keulė Rūkė“ Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos buvo nubaustas 1,5 tūkst. eurų bauda už visuomenės moralės principų pažeidimą ir religinių simbolių niekinimą reklamoje. Toks sprendimas Lietuvos viešojoje erdvėje vertinamas nevienareikšmiškai: vieni džiaugiasi sustabdytomis patyčiomis, kiti įsitikinę, kad buvo pamintas žodžio laisvės principas.

Spalio pradžioje gerai žinomi Europos filosofai pasirašė viešą pareiškimą „Europa, kuria galime tikėti“. Jame išreiškiamas atsidavimas „tikrajai Europai“. Europiečiai kviečiami saugoti bei atkurti tai, kas geriausia jų tradicijoje dėl taikios ir viltingos ateities. Paryžiaus pareiškimą pasirašė dešimt žymių Europos intelektualų.

Žiniasklaidos dėmesys, skiriamas didiesiems Lietuvos miestams, pasiskirsto daugmaž tolygiai pagal jų dydį ir ekonominį pajėgumą. Tuo tarpu kurortai ir kurortinės vietovės viešojoje erdvėje dėl dėmesio konkuruoja stipriau, neatsižvelgiant į miesto gyventojų skaičių. Tai rodo žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ atliktas tyrimas, skaičiuojant dešimties didžiausių Lietuvos miestų, trijų pagrindinių kurortų ir keturių kurortinių vietovių paminėjimus žiniasklaidoje nuo 2015 metų pradžios iki 2017 pirmojo pusmečio pabaigos.

Nijolė Sadūnaitė – kovos už laisvę ir žmogaus teises simbolis tiek okupacijos, tiek nepriklausomybės metais – yra verta „Laisvės“ premijos. Dvi bendruomenės jau pasiūlė Laisvės premijų komisijai šį valstybės apdovanojimą skirti Nijolei Sadūnaitei, kurios 80-etį kaip tik minėsime kitąmet, tad kviesčiau ir kitas organizacijas, pavienius piliečius palaikyti šią iniciatyvą ir iki spalio 31 dienos (liko tik dvi savaitės) siųsti palaikomus laiškus adresu Laisvės premijų komisijai, Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius (el. paštas priim@lrs.lt). Laiškai gali būti išsamiai argumentuoti, gali būti ir labai trumpi: „Laisvės premiją – Nijolei Sadūnaitei“.

Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, 11-14 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ kviečia į renginį-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“.