Nuomonių barometras

Kovo 4 dieną Ministro Pirminiko sudaryta Darbo grupė pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti pateikė savo veiklos ataskaitą. Joje siūloma „sutelkti H[umanitarinių] M[okslų] institutų mokslinį potencialą į Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą“. Šiuo siūlymu faktiškai užsimota panaikinti keturis lituanistinius valstybės mokslo institutus – Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų – bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą. Tokiu būdu naikinamas nacionalinės tautos kultūros mokslinio tyrimo branduolys, ištisas valstybės mokslo segmentas.

Konferencijos „Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje“ kreipimasis “Dėl žiniasklaidos laisvės ir Nacionalinio transliuotojo veiklos”

Europos transliuotojų sąjunga (EBU, angl. European Broadcasting Union) atsisakė dalyvauti LRT veiklą tiriančios Seimo laikinosios komisijos veikloje ir kreipėsi į Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai daromo politinio spaudimo. Lietuvos vadovai raginami nesiimti veiksmų, galinčių pažeisti nacionalinio transliuotojo institucinį bei turinio nepriklausomumą.

Šiais laikais žurnalistikos studentai mokomi objektyviai informuoti visuomenę, laikytis profesinės etikos normų ir principų, dirbti sąžiningai ir kokybiškai. Tačiau, žvelgdami į dabartinę Lietuvos žiniasklaidos situaciją, pastebime, jog jai tenka susidurti su daugybe iššūkių. Kalbėti apie padorumą, profesinę etiką Lietuvoje labai keblu, nes vertybės žiniasklaidoje pasikeitusios.

Kolegė Virginija Bunevičiūtė atsiuntė LŽS svetainei kolegių Laurynos Vireliūnaitės (15 min) ir Dalios Plikūnės (BNS) publikacijas apie Seimo laikinosios komisijos, tiriančios LRT finansinę veiklą, darbą ir komentarą tuo klausimu.

Vasario 21 d., Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, paaiškėjo pirmą kartą Lietuvoje surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. Kandidatai dalyvauti šiuose rinkimuose buvo siūlomi nuo praėjusių metų birželio. Už organizatorių atrinktus žodžius ir posakius nuo sausio 10 d. buvo balsuojama portale www.lzinios.lt. Internetiniame balsavime daugiausia balsų gavo žodis ŠVAISTUOMENĖ ir posakis LAIKAUSI KAIP… GEDIMINO KALNAS.

2018 m. vasario 14 d. posėdyje Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą 12 mėn. sustabdyti televizijos programos „RTR Planeta“ laisvą priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl šioje programoje besikartojančių Europos Sąjungos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų – programos laidose nuolat kurstomo karo, nesantaikos ir tautinės neapykantos.

Kviečiame Jus į Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimą - konferenciją „Lietuvos valstybė buvo, yra ir bus!“ Pranešėjai: Kun. Robertas Grigas, Prof. Rasa Čepaitienė,Prof. Vytautas Radžvilas Renginio vieta: Lietuvos nacionalinis muziejus (įėjimas iš Arsenalo gatvės), konferencijų salė (II aukštas). Laikas: vasario 15 diena (ketvirtadienis), 16.45 val.

Rugsėjo 7–8 dienomis Birštone vyks jau antrasis visuomeniškų piliečių, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų ir politikos atstovų susitikimas – diskusijų festivalis „Būtent!“. Renginys, praėjusiais metais sulaukęs net 3 tūkst. dalyvių, šiemet išaugs dvigubai. Į Birštoną susirinkusių dalyvių lauks 80 skirtingų diskusijų ir renginių, daugiau nei 60 valandų kokybiškų debatų, 200 įkvepiančių pranešėjų. Šių metų naujovė – festivalyje planuojančios dalyvauti organizacijos bei privatūs asmenys gali siūlyti jiems įdomias ir aktualias temas, kurios bus įtrauktos į renginio programą.

Netrukus minėsime modernios Lietuvos šimtmetį. Valstybei tai nėra daug. Tačiau jaunas amžius ne visada reiškia ir jėgų žydėjimą. Mūsų šalies atveju, deja, būtent taip ir yra. Žinant, ką per pastarąjį šimtą metų Lietuvai teko patirti, kaip brutaliai ji buvo žalojama sovietmečiu ir kaip aplaidžiai šie sužalojimai gydyti po 1990-ųjų, nėra keista, kad šventinę nuotaiką trikdo klausimas: ar Lietuva sulauks kito jubiliejaus?

LRT kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama paaiškinti, ar Seimo įkurtos Laikinosios komisijos, atliekančios LRT veiklos tyrimą, reikalavimas per 20 dienų pateikti didelės apimties skirtingų sričių 5-erius ar daugiau LRT veiklos metus apimančius dokumentus ir informaciją nepažeidžia LR Seimo laikinųjų komisijų įstatymo reikalavimo netrikdyti valstybės institucijų darbo.

Šių metų sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos balsų dauguma priėmė nutarimą įkurti Seimo komisiją, kuri atliks Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo struktūros, finansinės ir ūkinės veiklos tyrimą. Nutarime nurodyta, kad Komisijos prašoma įvertinti tokius klausimus, kaip racionalus biudžeto lėšų naudojimas, palyginimas su nacionaliniams transliuotojams taikoma kitų Europos šalių praktika, taip pat LRT veiklos atskaitingumas ir skaidrumas. Komisija baigs darbą ir pateiks išvadas iki 2018 m. birželio 1 d. Mes, žemiau pasirašiusieji ALDE frakcijos nariai, esame įsitikinę, kad toks nutarimas prieštarauja Europos Tarybos nustatytiems visuomeninės žiniasklaidos laisvės standartams.

Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra aukščiausia valstybės politinė institucija, išreiškianti suverenią Tautos valią, palaikome Seimo iniciatyvą įstatymu įtvirtinti valstybinį-reprezentacinį Vilniaus Lukiškių aikštės statusą ir apibrėžti pamatines jos politinio ir meninio įprasminimo gaires.

Lietuvos žmogaus teisių asociacija (Vytautas Budnikas), Piliečių gynybos paramos fondas (Stasys Kaušinis), Lietuvos Helsinkio grupė (Stasys Stungurys) ir Nepartinis demokratinis judėjimas (Krescencijus Stoškus) paskelbė viešą pareiškimą "Dėl iškilių Lietuvos žmonių atminimo žeminimo".

Andai 2017 m. gruodžio mėnesio žurnale Metai. Savotiškai po daugelio tylos metų baigti publikuoti Juozo Baltušio dienoraščiai. Be abejonės, didelio rašytojo. Nenorėčiau J. Baltušio gretinti su pasaulio genijumi, norvegų rašytoju, Nobelio premijos laureatu Knutu Hamsunu. Tačiau vienokių ar kitokių sąsajų tarp jų yra. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui K. Hamsunas rėmė nacistines bei fašistines idėjas ir palaikė Norvegijos vyriausybės vadovą, Hitlerio statytinį Vidkuną Quislingą. Žodžiu, okupacinį režimą. Tą patį galima pasakyti apie didįjį žodžio meistrą J. Baltušį, palaikiusį, kartais ir šlovinusį kitą baisų – sovietų okupacinį režimą.