Nuomonių barometras

Seime rengiantis balsuoti dėl parlamentinio tyrimo išvadų dėl LRT, paramą Lietuvos visuomeniniam transliuotojui reiškia Vokietijos yatrptautinis transliuotojas „Deutsche Welle“ ir Rygoje veikiantis Baltijos žurnalistinio meistriškumo centras Baltic Centre for Media Excellence.

"Didžiosios visuomenės dalies valią išreiškusį mitingą nacionalinis transliuotojas nušvietė lygiai taip pat, kaip komunistinės LTSR valdžios dar kontroliuoti LRT 1988 m. rudenį nušviesdavo kylančio Sąjūdžio veiklą ir renginius." - citata iš Kreipimosi.

Mieli kolegos, skelbiame Jūsų žiniai Seimui išsiųstus LRT teisinius argumentus dėl Seimo laikinosios komisijos LRT veiklai tirti išvadų.

Kaišiadorių krašto laikraštis „Atspindžiai“ turi ir spausdintinę ir elektroninę versijas. Kaip ir daugumos regioninių leidinių, šio leidinio turinyje didžiąją dalį sudaro regiono naujienos ir aktualijos. Tačiau nuomonių laisve šio leidinio puslapiuose nekvepia, nes iš pirmo žvilgsnio nepriklausomas leidinys tapo valdžioje esančių grupuočių galios įrankiu, nukreiptu prieš opoziciją. Ir tai tendencingai vyksta jau tris su puse metų, kiekviename leidinio numeryje.

Tautos forumo steigėjai paskelbė reikalavimus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai bei generalinei direktorei dėl žiniasklaidoje įsivyravusios vienpusiškos „teisingų“ pažiūrų propagandos ir „neteisingų“ pažiūrų cenzūros, prie kurių gerokai prisideda ir nacionalinis transliuotojas.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba 2018 10 08 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius dėl iškilusios grėsmės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos nepriklausomumui.

Rugsėjo 26 d. Tautos forumo steigėjai paskelbė raginimą ir rekomendacijas LRT tarybai ir LRT direktorei nutraukti nuolatines TV laidas, kuriose juodinamas JAV prezidentas D.Trumpas, neleisti laidų vedėjams demonstruoti atvirą priešiškumą Seimo valdančiajai daugumai, necenzūruoti ir nevaržyti žmonių teisės laisvai reikšti savo politines pažiūras ir įsitikinimus.

„Galbūt politikai susipainioja, ypač, kai turi valdžią, kad LRT tarybos narius deleguoja ne Seimo kadencijos, o Seimas, kaip institucija“, – sako Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, komentuodamas Seimo laikinosios komisijos LRT finansams tirti idėją keisti Tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiosios institucijos kadencijos metais.

Kalbant apie korupciją Lietuvos žiniasklaidoje itin probleminė sritis yra viešojo administravimo subjektų administruojamos viešinimui skirtos (dažniausiai Europos Sąjungos struktūrinės paramos) lėšos, kurios galimai įsisavinamos per neskaidrius konkursus ir dažnai kaip tarpininkams veikiant viešųjų ryšių agentūroms, kurių veikla yra mažai reglamentuojama. Tokią išvadą savo mokslo straipsnyje pateikė Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas Mindaugas Lankauskas.

Laikraštyje ,,Lietuvos aidas“ (2018 01 27, Nr.19-1) rašiau apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotojus. Ir atėjo A.Kubiliaus vyriausybės laikas tą instituciją panaikinti, instituciją, dariusią tiek daug gero žmonėms, gyvenantiems Lietuvoje ir už jos ribų.Vartau jau agonijoje esančio departamento susirašinėjimus.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras ir leidykla „Briedis“ rugsėjo 4 d. 17.30 val. Valstybingumo erdvėje (II aukšte) pristato diskusiją „Išdavystė ir patriotizmas Antrajame pasauliniame kare“.

Ši vyriausybė, o ypač Aplinkos ministerija, garsėja originaliais projektais. Šįkart, jos iniciatyva, užsimota išguiti iš kelių transporto priemones su dyzeliniais varikliais. Kol kas tik iš miestų gatvių, bet visada galima „tobulėti“.

Seimo narys Arūnas Gelūnas dalyvavo idėjų festivalio „Laisvės piknikas“ diskusijoje „Kas pasikeitė švietimo sistemoje per 2 metus?“. Skelbiame jo mintis.

Pirmadienį naujiesiems savininkams ir vadovams 7 „Ūkininko patarėjo“ darbuotojai įteikė prašymą – išmokėti du mėnesius vėluojančius atlyginimus, priklausančius autorinius atlygius. Jei ne, grasinama kelti streiką. Tačiau redakcijos vadovas patikina, kad atlyginimai mokami, neaiškumai kyla tik dėl tų atlygių, kurie nenumatyti pagal jokias sutartis.

Be to, ankstyvas ruduo gal anksčiau pritrauks į rudeninę sesiją Seime mūsų įstatymų leidėjus. O jų šį rudenį laukia labai svarbūs darbai (įstatymai). Ypač jautrioje socialinėje sferoje. Gal pagaliau apsispręs, kiek didinti minimalų mūsų atlyginimą, mažiausią visoje ES - profsąjungų reikalaujamą 50 eurų, ar piestu stojančių darbdavių – 20 eurelių (nors pastarieji rudeniop žada sukelti kainas savo valdomose parduotuvėse, prekybos centruose vos ne dvigubai jų siūlomai sumai). Įstatymo priėmimas parodys, kuri pusė daugiau “pamokėjo” įstatymų leidėjams. Matysim: Lietuva – švogerių ar kapitalistų šalis.