2019-08-21Kolegos Jeronimo Lauciaus paskaita Palangoje (1)
Mūsų kolega Jeronimas Laucius yra pakviestas į Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos Vilkpėdės skyriaus stovyklą Palangoje, kurioje dalyvauja per 100 senjorų. Kolega Jeronimas stovyklos dalyviams skaitė paskaitą apie pozityvumo reikšmę žmogaus gyvensenos kokybei ir susilaikė karštų susirinkusiųjų katučių.
2019-08-06Kolega Algirdas Kavaliauskas ir jo jaunystės ypatumai (2)
Neseniai A.Kavaliauskas išleido publicistikos, poezijos ir prozos knygą „Jaunystės ypatumai“. 124 puslapių knygoje nagrinėjamos Rytų Lietuvos, šalies gyvenimo aktualijos. Kai kurie rašiniai buvo išspausdinti „Lietuvos aide“. Tačiau yra ir daug naujų, naujai suredaguotų, papildytų rašinių. Knyga baigiama nuotraukų rinkiniu „Apie juos rašoma knygoje“.
2019-07-29Žurnalistų knyga apie Šakių kraštą: Nuo minties iki realybės (2)
Mintis rašyti straipsnius Šakių rajono laikraštyje „Valsčius“ kilo 2013 metų pavasarį Raimondo Daniliausko, vieno iš monografijos „Sintautai“ pirmojo tomo sudarytojų (knyga „Sintautai“, 2 dalys, išleista 2013 metais) kabinete. Apgailestavome, kad liko daug nepanaudotos medžiagos. Istoriniai straipsniai periodikoje ne tokia retenybė, todėl Raimondo pakviesta atėjo laikraščio redaktorė Giedrimė Didžiapetrienė. Ją savo planais nesunkiai įtikinome. Sunkiau savo sumanymą buvo įteigti jos vyrui, „Dimsties“ direktoriui Arvydui Didžiapetriui, juolab pažadėjus: kas mėnesį – puslapis. Pavargo jis tada, matyt, nuo ilgų kalbų (juk konkrečių temų nebuvome numatę) ir nusileido: darykit.
2019-07-24Jeronimas Laucius: „Gyvenimo vaistažodžiai“ (1)
Kolega žurnalistas ir rašytojas Jeronimas Laucius atsiuntė mūsų svetainei naujų literatūrinių pamąstymų iš savo spaudai rengiamos knygos „Gyvenimo vaistažodžiai“, kuriuos jis žada kas savaitę papildyti naujais stiprinančiais pozityvumo imunitetą „vaistažodžiais“.
2019-07-06Gerda Giedraitytė Gudjurgienė – žurnalistė, patyrusi gyvenimo lūžius. Kelios mintys prie kolegės naujos knygos (4)
Naująją, dar spaustuvės dažais kvepiančią knygą „Žurnalisto duona vėjų mieste” kolegė Gerda pradeda visai kita tonacija: Sakoma: jeigu žmogus turi ką prisiminti, būtinai reikia apie tai rašyti, nes rašymas, pasak poeto Marcelijaus Martinaičio, yra viltis. Rašyti tam, kad kiti sužinotų, kaip gyvenome, ką kalbėjome, kaip elgėmės. Juk, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, užaugo ne viena karta, kuri nežino, kodėl, pavyzdžiui, Klaipėdoje buvusioje Pergalės aikštėje (dabar Lietuvininkų a.) stovėjo automatais ginkluoti sovietų kareiviai ir „saugojo“ storomis virvėmis apjuostą patranką…”