Sukaktys, jubiliejai

Gruodžio 19 d. 17.30 val. Rašytojų klube /K. Sirvydo g. 6, Vilnius/ įvyks vakaras „Vilniaus krašto žmonės“, skirtas spaudos, kultūros darbuotojo, vertėjo Jono Čekio 100-osioms gimimo metinėms. Vakare dalyvaus literatūrologė dr. Alma Lapinskienė, rašytojai Romas Gudaitis, Ema Mikulėnaitė, Kazys Saja, vertėja Donata Linčiuvienė, tautosakininkė dr. Lilija Kudirkienė, muzikologė Jūratė Burokaitė, vertėjo sūnėnas Algimantas Čekys. Koncertuos Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“, vadovė Daiva Čičinskienė. Vakarą ves dramaturgas, vertėjas Antanas Gudelis.

Pasitinkant gražią kolegos Ipolito sukaktį, jis už svarų indėlį stiprinant ir puoselėjant žurnalistų bendruomenę bei žurnalistų solidarumą ir už pastangas stiprinant LŽS veiklą buvo apdovanotas medaliu “Už nuopelnus žurnalistikai”. Palinkėkime nenuilstančiam kolegai kūrybinės sėkmės.

Gruodžio 12 d. 17.30 val. Rašytojų klube /K. Sirvydo g. 6, Vilnius/ įvyks renginys, skirtas rašytojo Antano Masionio 75-osioms gimimo metinėms. Dalyvauja literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė, studijų draugai: literatūrologas prof. Petras Bražėnas, filosofas prof. Vacys Bagdonavičius, dramaturgas, vertėjas Antanas Gudelis, tautosakininkė dr. Lilija Kudirkienė. Rašytojo kūrybą skaitys aktorė Aldona Vilutytė. Dainuos liaudies dainų atlikėjos Jurga Česnienė, Liongina Gudelienė, Rolanda Valenčiūtė. Vakarą ves rašytojas Romas Gudaitis. Rašytojų klube veikia dailininko Mindaugo Lukošaičio piešinių paroda „Kompozicijos“. Paroda veiks iki gruodžio 14 d.

2016 m. lapkričio 18-19 d. Vilniaus m. baltarusių klubas „Siabryna", Lietuvių kalbos institutas ir Lietuvos baltarusistų asociacija drauge su Baltarusijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje ir Vilniaus miesto savivaldybe organizuoja Skorinos skaitymus „LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS KNYGŲ TRADICIJA", skirtus pirmojo baltarusių spaustuvininko ir pirmosios spaustuvės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje steigėjo Pranciškaus Skorinos 525-osioms gimimo metinėms ir jo išleistos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pirmosios knygos 500 metų sukakčiai paminėti. Skaitymai vyks Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius).

Prie svetainėje paskelbto LRT.lt žurnalistės Vilijos Andrulevičiūtės interviu su Algimantu Čekuoliu norėčiau pridurti ir savo trigrašį. Yra taip, kad mano žurnalistiniai keliai buvo susiėję (laimei) su A. Čekuolio žurnalistine veikla, kai jis redagavo „Gimtąjį kraštą“.

Svajonių turėti yra būtina, LRT.lt tvirtina 85 metų jubiliejų ketvirtadienį švenčiantis televizijos laidų vedėjas, žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis. Jis sako, kad svajonės jį dažniausiai aplanko naktį, o štai galvoti norą, pučiant žvakutes ant gimtadienio torto, A. Čekuolio teigimu, nusibodo po 80-ojo gimtadienio.

Lapkričio 6 d. 13.00 val. Vilniaus dailės akademijos Gotikinėje salėje (Maironio g. 6, Vilnius) Uteniškių kraštiečių choro „Indraja“ (vadovė Daina Abariūtė-Lazauskienė) koncertas „Širdis širdį pažino“, skirtas poeto Vacio Reimerio 95-mečiui. Dalyvauja poetas Vacys Reimeris, skaitovas Juozas Šalkauskas. Koncerto vedėjas – kompozitorius Lionginas Abarius.

Lapkričio 4 d. 17 val. Rašytojų klube /K. Sirvydo g. 6, Vilnius/ įvyks rašytojos Ramutės Skučaitės jubiliejinis kūrybos vakaras su nauja knyga „Tai priimkit, kas priklauso“ ir rašytojos sudaryta ir išversta Anos Achmatovos, Boriso Pasternako, Osipo Mandelštamo, Marinos Cvetajevos knyga „Нас – четверо / Mes – ketvertas“. Vakare dalyvaus rašytojai Ramutė Skučaitė, Rimvydas Stankevičius, literatūrologai prof. Viktorija Daujotytė, dr. Kęstutis Urba, žurnalo „Santara“ redaktorius Romualdas Norkus, dailininkė Jūratė Račinskaitė, aktorius Gintaras Mikalauskas, violončelininkas Lionius Treikauskas. Vakaro vedėjas – literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Vilkiškiuose, Bitėnuose, Rambyne įvyko renginiai, skirti Vydūno palaikų perlaidojimo 25-mečio sukakties paminėjimui. Jį surengė Vydūno draugija ir Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

2016 m. minime prūsų ir lietuvių mitologijos tyrėjo, pirmojo religinės lietuvių literatūros istoriko, taip pat jos kūrėjo, poezijos teoretiko ir kritiko, religinių raštų vertėjo, lietuvių raštijos ugdytojo, kunigo 300-ąjį gimtadienį. Dvejais metais vyresnis Kristijonas Donelaitis susitikdavo, kai jiedu studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete Knypavos saloje Priegliuje, tobulino lietuvių kalbos žinias lietuvių kalbos seminare prie universiteto (dr. L. Citavičiūtė apie šį seminarą yra parašiusi išsamią monografiją). Mano tyrimų tema – apie G. Ostermeyerį kaip Prūsos bei Mažosios (Prūsų) Lietuvos etnogenetiką, etnologą ir istoriką.

Spalio 3 d. 17.30 val. Rašytojų klube /K. Sirvydo g. 6, Vilnius/ įvyks Zigmo Gėlės premijos už poezijos debiutą 40-mečio paminėjimas ir laureatų kūrybos antologijos „Naisių vainikas“ sutiktuvės. Renginyje dalyvauja premijos laimėtojai. Skaitys Vidmantė Jasukaitytė, Gintautas Dabrišius, Vladas Braziūnas, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Aidas Marčėnas, Eugenijus Ališanka, Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė, knygos sudarytoja Deimantė Kažukauskaitė-Kukulienė, Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Jonuškaitė, premijos iniciatorius Česlovas Karbauskis, Naisių Poetų parko skulptorius Stasys Žirgulis. Fortepijonu skambins Jurgis Karnavičius. Vakaro vedėjas – literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Rugsėjo 29 d. 18 val. Lietuvos rašytojų sąjungoje (Sirvydo g. 6, Vilnius) įvyks kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas" 70-ies metų jubiliejaus vyksmas: bus įteikta „Literatūros ir meno" šiemet įsteigta 1-oji „Šūdvabalio premija", gros „Ambrazevičius ir Grupė", vyks skaitymai ant legendinio „Cvirkos kilimo". Dalyvaus Gytis Norvilas, Antanas A. Jonynas, Kornelijus Platelis, Kęstutis Nastopka, Giedrė Kazlauskaitė, Gintaras Bleizgys, Herkus Kunčius „Literatūros ir meno" autoriai, redakcijos žmonės.

2016 m. rugpjūčio 2-ąją buvę „Europos lietuvio“ savaitraščio bendradarbiai 90-ojo gimtadienio proga pasveikino savo buvusį redaktorių Vladą Dargį. Nuo 1992 m. jis gyvena Vilniuje grįžęs į Lietuvą po beveik po pusšimčio metų priverstinės tremties. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vengdamas sovietų jis pasitraukė iš Lietuvos ir rado prieglobstį Didžiojoje Britanijoje. Čia leido lietuviškas knygas ir lietuvių laikraštį, dirbo redaktoriumi ir radijo diktoriumi, ilgą laiką buvo vienas iš Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės vadovų.

Šveicarą, daugiausia nusipelniusiu Lietuvai, turėtume laikyti profesorių Juozą Eretą. Pradėjęs 1918 m. reikšmingą darbą Lietuvos informaciniame biure Lozanoje, 1919 m. atvyko į Lietuvą. Sunkiais Nepriklausomybės kovų metais pirmas iš inteligentų stojo į Lietuvos kariuomenę eiliniu savanoriu, priėmė Lietuvos pilietybę, profesoriavo Kauno universitete, su užsidegimu ugdė visuomenės dvasinę ir fizinę kultūrą. Čia jis vedė savo buvusią studentę Oną Jakaitytę, šeima išaugino penkis vaikus: sūnų Juozą, filologą, dukras Aldoną, dramos aktorę, Laisvę, piešimo mokytoją, Birutę, tarnautoją, ir Juliją, mokytoją.

Mūsų kolega ir bičiulis Juozas Elekšis dabar švenčia gražią sukaktį. Jis gimė 1931 metų liepos 29 dieną jaukiame Lėlaičių kaime, esančiame Mažeikių rajone. Graži gimtinės gamta, žemaitiška aplinka paliko kolegai Juozui neišdildomą įspūdį. Nors dabar jau daug metų gyvena Vilniuje, jis visada, ir mintimis, ir kūryba grįžta prie savo gimtosios Žemaitijos, savų žemaičių.

Mūsų geras bičiulis ir kolega Lipskis Stasys dabar švenčia gražią sukaktį. Kolega Stasys praktiškai visą gyvenimą paskyrė žurnalistikai, literatūrai, kūrybai. Per ilgus darbo ir kūrybos metus daug nuveikta: beveik kelios dešimtys parašytų autorinių knygų, kino scenarijų, daug išleistų kitų autorių kūrinių, pelnytai tapo rašytoju, jam suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas.

Birželio 12 d. Gedulo ir vilties diena paminėta Merkinėje. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje šv. Mišias už partizanus, politinius kalinius ir tremtinius aukojo Merkinės dekanato dekanas, dr. Robertas Rumšas. Merkinės kryžių kalnelyje vyko tradicinis minėjimas „Leiskit į Tėvynę", kurio metu veikė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui skirta Zino Jono Kazėno fotografijų paroda „Lietuva – laisvės šalis: 1988-1991“.