Sukaktys, jubiliejai

Minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, rugsėjo 23 d. 16 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Oficina, Žirmūnų 1F) atidaroma fotomenininkų Rimanto Dichavičiaus ir Juozo Valiušaičio meninių fotografijų paroda „Istorijos arimai“.Paroda veiks iki spalio 23 dienos.

Spalio 7 d., trečiadienį, 16.30 val. Seimo skaitykloje (III rūmai, 130 kab.) bus pristatyta Nepriklausomybės Akto signataro, istoriko, diplomato, politiko Vytauto Plečkaičio knyga „Mums reikėjo Laisvės“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui.

Rugsėjo 21 d., pirmadienį, 15 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) įvyks konferencija, skirta Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko 88-osioms gimimo metinėms paminėti.

Lietuvos Mokslų Akademijos skyrius „Mokslininkų rūmai“ ir Vilniaus Šv. Juozapo Pilaitės parapijos bažnyčia 2020 m. rugsėjo 24 d. 18. 30 val. kviečia visus į koncertą, skirtą Justino Marcinkevičiaus 90 – mečiui „Koks gražus tavo veidas, Gimtine“. Dalyvauja: kunigas Ričardas Doveika, Moterų choras „Liepos“(vadovė Audronė Steponavičiūtė). Skaitovė ir renginio vedėja Aldona Daučiūnienė. Renginys vyks Vilniaus Šv. Juozapo Pilaitės parapijos bažnyčioje (Tolminkiemio g. 4, Vilnius).

Steigiamojo Seimo 100-mečio proga Seimo kanceliarija išleido straipsnių rinkinį „Parlamentarizmas Lietuvoje“, visuomenei neatlygintinai prieinamą ir skaitmeniniu formatu. Jubiliejiniame leidinyje mokslininkai apžvelgia Lietuvos parlamentarizmo raidą nuo jo ištakų iki šių dienų. Rugsėjo 16 d., trečiadienį, 15 val. dalyvaujant Seimo Pirmininkui prof. Viktorui Pranckiečiui, autoriams ir redakcinės kolegijos pirmininkui prof. dr. Arūnui Gumuliauskui, leidinys bus pristatytas visuomenei.

Prieš 30 metų, 1990 metų rugsėjo 6-ąją, pasirodė pirmasis krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraščio „XXI amžius“ aštuonių puslapių numeris, kurio tiražas buvo 20 tūkst. egzempliorių. Didžiąją jo dalį išpirko Šiluvos atlaidų maldininkai. Ir kiti numeriai pirmiausiai buvo platinami bažnyčiose, šiek tiek pardavinėta ir spaudos kioskuose, nors kai kur tą platinimą blokuodavo

2020 m. rugsėjo 8 d. sukanka 160 metų išskirtinei Lietuvos asmenybei - žymiam Lietuvos filosofui, neotomistui, teologui, poetui, literatūros kritikui, matematikui, mokslininkui, prelatui, istorikui, visuomenės veikėjui, redaktoriui, publicistui, intelektualui, esperantininkui Aleksandrui DAMBRAUSKUI – Adomui JAKŠTUI.

Seimas, visuomenei atvėręs Didįjį kiemą, kviečia susipažinti su jame eksponuojama paroda „Sveikas, šalies šeimininke! Steigiamajam Seimui – 100“. „Sveikas, šalies šeimininke!“ – taip spaudoje prieš šimtą metų sveikintas 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį iškilmingą posėdį susirinkęs Steigiamasis Seimas. Šiai progai paminėti ir buvo parengta fotografijų paroda „Sveikas, šalies šeimininke! Steigiamajam Seimui – 100“, ją galima apžiūrėti Istorinės Prezidentūros sodelyje Kaune. Pabrėžiant Steigiamojo Seimo reikšmę bei darbus ir atkreipiant dėmesį į jame dirbusias asmenybes, fotografijų parodos analogas buvo atspausdintas ekspozicijai Seimo rūmų Didžiajame kieme.

Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lenkijos Respublikos ambasada nuoširdžiai kviečia į režisieriaus Ryszardo Bolesławskio 1921 m. sukurto filmo „Stebuklas prie Vyslos“ peržiūrą. Vakaras skirtas paminėti svarbiai istoriniai datai – Varšuvos mūšio šimtmečiui – vyks 2020 m. rugpjūčio 22 d. 17 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.

Liepos 30 d. – rugsėjo 20 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veiks tarptautinė paroda „Federico Fellini. Šimtmetis!“, skirta vienam įtakingiausių XX a. kūrėjų, pasaulinę žiūrovų meilę pelniusios italų kino asmenybės F. Fellini (1920 –1993) šimtosioms gimimo metinėms.

Šiemet mes minime kolegos Broniaus Slavinsko (1940-2014) 80-asias gimimo metines. Maniau, kad kolegą Bronių gerai pažinojau. Buvome panašaus amžiaus. Daug metų vaikščiojome tais pačias žurnalistikos keliais, bendravome Lietuvos žurnalistų sąjungoje, Nacionalinėje žurnalistų kūrėjų asociacijoje, abu panašiu laiku tapome valstybės pripažintais meno kūrėjais, rankose laikėme tai patvirtinančius dokumentus – Lietuvos kultūros ministro įsakymus… Bet, štai jo žmona Danutė, po mirties nutarusi išleisti jo kūrybos rinktinę, surinko skelbtus ir neskelbtus eilėraščius, ir kolega Bronius atsivėre vėl naujomis spalvomis, kaip subtilus lyrikas, gimtinę, Tėvynę mylintys žmogus.

Buvo miela vėl sutikti savo kolegę, savaitinės Niujorko lietuvių radijo programos vedėją Giedrę Kumpikaitę. Ji taip pat yra profesorė, filosofijos mokslų daktarė. Giedrė jau beveik dvidešimt metų rengia ir veda per multikultūrinę stotį Paterson, NJ, lietuvišką radijo programą tautiečiams. Ši programa eteryje transliuojama Niujorko apylinkėse ir per internetą kiekvieno antradienio vakarą.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje iki 2020 m. rugsėjo 9 d. veiks paroda „Naujausi judaikos leidiniai LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“, skirta 300-osioms Vilniaus Gaono gimimo metinėms ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti.

Artėjant Pasieniečių dienai, birželio 29-ajai, bei šiemet minint sienos apsaugos sistemos 100-metį antradienį buvo pagerbti buvę tarnybos vadai ir kiti tarnybai nusipelnę asmenys. Tarp jų ir žurnalistas Juozas Šalkauskas.

Habil. biologijos mokslų daktarei, farmacininkei, žolininkei, daźnai Lietuvos Źiniuone, Źolių karaliene, artimiausių draugų - Lietuvos Ragana vadintai Eugenijai Šimkūnaitei sukanka 100 metų. Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės darbų svarbą ir nuopelnus visuomenei, Jos 100-ųjų gimimo metinių proga 2020 paskelbė Eugenijos Šimkūnaitės metais. Vilniuje sėkminga veikianti rašytojo, LŽS nario Stasio Lipskio leidykla “Žuvėdra” išleido knygą „Eugenija Šimkūnaitė - Lietuvos legenda“.

Lietuvos Respublikos Seimui nutarus, 2020-ieji yra paskelbti Vilniaus Gaono metais. Šį mąstytoją prisimena ne tik žydai litvakai, bet ir kitų tautybių iš istorinės ir dabartinės Lietuvos kilę žmonės. Vilniaus Gaonas (1720 – 1797) atgyja edukaciniame spektaklyje apie Martyną Počobutą (1728-1810) „Hinc Itur Ad Astra“ („Iš čia kylama į žvaigždes“). Šią pjesę pagal žinomo žurnalisto, Vinco Kudirkos premijos laureato Povilo Sigito Krivicko kūrinį Vilniaus universiteto dramos teatre pastatė režisierius Rimantas Venckus, kartu ir kaip sceninės kūrinio redakcijos autorius. (Dailininkė – Dalia Kiaupaitė. Muzikos autorė – Karolina Adelbergytė. Sceninio judesio vadovė – Kamilė Narkutė. Vaidmenų atlikėjai – universiteto studentai ir absolventai).

Tai netikėta knyga apie Paulių Širvį (1920-1979) pasitinkant jo 100-ąsias gimimo metines. Knygos autorius – žurnalistas, buvęs ilgametis „Kaišiadorių aidų“ laikraščio redaktorius, Kaišiadorių rajono garbės pilietis. Knyga netikėta tuo, kad P. Širvys savo autobiografijose nė žodžiu neužsimena apie Kaišiadoris, jokiu epizodu apie tai nerašoma knygose apie jį, netgi Valdemaro Kukulo monografijoje „Pauliaus Širvio gyvenimas ir kūryba: ženklai ir pražvalgos“ (2013). O štai dabar visa 148 p. knyga – su nuotraukomis, rankraščių faksimilėmis, kita dokumentika. Ir visa tai – tik iš autoriaus stalčių, iš jo surinktos platesniam skaitytojų ratui nežinomos medžiagos. Toji medžiaga papildo P. Širvio biografiją, jo kūrybinę virtuvę naujais reikšmingais faktais, kurie, be abejo, sudomins literatūrologus, jo palikimo tyrinėtojus, poezijos mylėtojus.