Sukaktys, jubiliejai

Habil. biologijos mokslų daktarei, farmacininkei, žolininkei, daźnai Lietuvos Źiniuone, Źolių karaliene, artimiausių draugų - Lietuvos Ragana vadintai Eugenijai Šimkūnaitei sukanka 100 metų. Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės darbų svarbą ir nuopelnus visuomenei, Jos 100-ųjų gimimo metinių proga 2020 paskelbė Eugenijos Šimkūnaitės metais. Vilniuje sėkminga veikianti rašytojo, LŽS nario Stasio Lipskio leidykla “Žuvėdra” išleido knygą „Eugenija Šimkūnaitė - Lietuvos legenda“.

Lietuvos Respublikos Seimui nutarus, 2020-ieji yra paskelbti Vilniaus Gaono metais. Šį mąstytoją prisimena ne tik žydai litvakai, bet ir kitų tautybių iš istorinės ir dabartinės Lietuvos kilę žmonės. Vilniaus Gaonas (1720 – 1797) atgyja edukaciniame spektaklyje apie Martyną Počobutą (1728-1810) „Hinc Itur Ad Astra“ („Iš čia kylama į žvaigždes“). Šią pjesę pagal žinomo žurnalisto, Vinco Kudirkos premijos laureato Povilo Sigito Krivicko kūrinį Vilniaus universiteto dramos teatre pastatė režisierius Rimantas Venckus, kartu ir kaip sceninės kūrinio redakcijos autorius. (Dailininkė – Dalia Kiaupaitė. Muzikos autorė – Karolina Adelbergytė. Sceninio judesio vadovė – Kamilė Narkutė. Vaidmenų atlikėjai – universiteto studentai ir absolventai).

Tai netikėta knyga apie Paulių Širvį (1920-1979) pasitinkant jo 100-ąsias gimimo metines. Knygos autorius – žurnalistas, buvęs ilgametis „Kaišiadorių aidų“ laikraščio redaktorius, Kaišiadorių rajono garbės pilietis. Knyga netikėta tuo, kad P. Širvys savo autobiografijose nė žodžiu neužsimena apie Kaišiadoris, jokiu epizodu apie tai nerašoma knygose apie jį, netgi Valdemaro Kukulo monografijoje „Pauliaus Širvio gyvenimas ir kūryba: ženklai ir pražvalgos“ (2013). O štai dabar visa 148 p. knyga – su nuotraukomis, rankraščių faksimilėmis, kita dokumentika. Ir visa tai – tik iš autoriaus stalčių, iš jo surinktos platesniam skaitytojų ratui nežinomos medžiagos. Toji medžiaga papildo P. Širvio biografiją, jo kūrybinę virtuvę naujais reikšmingais faktais, kurie, be abejo, sudomins literatūrologus, jo palikimo tyrinėtojus, poezijos mylėtojus.

Justinas Marcinkevičius trumpuose sveikinimo laiškučiuose ir naujų knygų dedikacijose ją vadindavo Maryte. Paulius Širvys, su kuriuo kartu dirbo „Nemune“, ją šaukė Maryčėla. Man ji nuo pirmųjų pažinties dienų buvo Marija. Tai – biblinis, senas, šventas vardas. Graži, šviesi, turtinga savo dvasia ir kultūrine veikla pati asmenybė, tėvų mylėta ir su rūpesčiu ruošta gyvenimui dukra.

Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo "Trimitas" pirmasis numeris buvo išleistas 1920 m. birželio 1 d. Kaune. Leidinys ėjo iki 1940 metų, buvo atkurtas 1990 metais. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriuje saugomi visi 1920–1940 m. išėję žurnalo komplektai.

Šių metų kovo 20 dieną sukako 100 metų, kai Šilgalių kaime, Jankų valsčiuje gimė fotografas ir tautodailininkas Valentinas Ruzgys.

2020 m. gegužės 12 d. žymiam Lietuvos kalbininkui, pedagogui, vadovėlių autoriui, habilituotam humanitarinių mokslų daktarui, profesoriui Aloyzui Gudavičiui sukanka 80 metų.

Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius paskelbė vaistinių augalų tyrinėtojos, žinomos visuomenės švietėjos vaistažolių panaudojimo sveikatos stiprinimui ir ligų gydymui klausimais, habilituotos biologijos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais.

Leisti pirmąjį numerį mums trukdė. 1991-ųjų sausio 11 d. desantininkai užėmė Krašto apsaugos departamentą, tuomet buvusį Vilniuje, Viršuliškių gatvėje. Ten du kambariai priklausė „Kario“ redakcijai. Dokumentų, nuotraukų kabinetuose nelaikiau, juos anksčiau išgabenau į saugią vietą, nes kalbos apie artėjantį puolimą sklandė nuo praėjusių Kalėdų. Desantininkai okupavo ir negausų redakcijos turtą – abi spausdinimo mašinėles, telefoną, stalus, spintas, kėdes, kavos servizą... Likome pliki kaip tilvikai.

Prieš trisdešimt metų, 1990-ųjų balandžio 25-ąją, Lietuvos Vyriausybės sprendimu buvo įkurtas Krašto apsaugos departamentas. Jo generaliniu direktoriumi paskirtas tada dar 30-ties neturėjęs Audrius Butkevičius. Departamento įsteigimas žymi mūsų šalies krašto apsaugos atkūrimo pradžią. Po kelių mėnesių A.Butkevičius nusprendė, kad reikia atkurti prieškaryje Lietuvos kariuomenės leistą „Kario“ žurnalą.

prieš 60 metų buvo paleistas paskutinis ketvirtasis Kauno hidroelektrinės blokas, pagalvojau, kaip greitai bėga laikas. Atrodo tik vakar, išlaikęs Šilutės darbos jaunimo vidurinėje mokykloje Brandos egzaminus, su bendraklasiais iškeliavome į Kauną. Norėjome mokyklos baigimo proga pabuvoti Kaune, aplankyti Karo muziejų, Tado ivanausko zoologijos sodą, pasivaikšioti Laisvės alėja. Be to mus visus labai traukė pasidairyti po Kauno hidroelektrinės darbų teritoriją.

Sukanka 155 metai kai gimė Fricas Ambrazaitis, Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, verslininkas, Klaipėdos krašto lietuviško laikraščio “Apžvalga”, kitos lietuviškos spaudos leidėjas.

Iš pradžių ELTA priklausė Užsienio reikalų ministerijai. Eltoje buvo užsienio, vidaus ir ekonominės informacijos skyriai, foto ir sporto tarnybos. 1920 m. agentūra šalyje turėjo 20, užsienyje 15 korespondentų. Iki 1940 m. ELTA palaikė tiesioginį ryšį su žymiausiomis užsienio agentūromis.

Dienos šviesą išvydo neįprasta knyga gana abstrakčiu, mažai ką sakančiu pavadinimu – “Aštuoniasdešimt”. Ko aštuoniasdešimt? Eurų, kilogramų, dainų? Paantraštė nukreipia mintis kitur – tai metai, žurnalisto, rašytojo Jono Laurinavičiaus jubiliejiniai metai. Knyga skirta jo aštuoniasdešimtmečiui.

LŽS Senjorų klubo nario, dailininko ir žurnalisto Alfonso Čepausko jubiliejinė grafikos paroda "Kūrybos panorama", pradėjusi kelionę iš "Arkos" galerijos pabuvojo Skaudvilės kultūros namuose, Tauragės kultūros centre, Klaipėdos I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje. Kovo 13 dieną paroda atidaroma Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje. Paroda veiks iki balandžio mėn. pradžios.

Kovo 9 d. 18.00 val. kviečiame į šventinį koncertą, skirta Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 30-mėčiui. Koncertas vyks adresu: Aušros vartų g. 12, Vilnius, Domus Maria. Koncerto programoje: - Legendos sugrįžimas. Dainuos ansamblio „Pesniary“ solistas Aleksandras Zauharodnyj. - Su senovinėmis baltarusiškomis dainomis, šokiais ir muzika supažindins Aleksandro Losio kapela.

Lietuvos valstybės naujasis archyvas kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka bei partneriais, artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30 metų jubiliejui, kovo 5 d. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje atidaro unikalių dokumentų parodą „...nuo šiol vėl Nepriklausoma. Kovo 11“, lydimą renginių ciklo. Ji veiks kovo 5 d. – balandžio 5 d.:. Kviečiame.