Aktuali informacija

Medijų taryba įvykusiame posėdyje pritarė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) pertvarkos į Medijų rėmimo fondą koncepcijai.

Kaip mums pasiekti, jog Lietuvos spaudos laisvė realiame gyvenime ir indeksas tarptautiniuose reitinguose būtų geras pavyzdys, jog demokratijoje žodžio laisvė gerbiama? Tereikia politikams ir kitiems galingiesiems atsikratyti noro reguliuoti ir riboti žurnalistų teises. Dar svarbu ir siūlyti teigiamas iniciatyvas. Pvz., valstybės parama regionų, kultūros ir kokybiškai naujienų bei tiriamajai žurnalistikai vietoje viešinimo projektų. SLAP ieškinių prieš žurnalistus apribojimas arba tokio kelio užkirtimas irgi būtų labai gerai (Ačiū Vytautas Kernagis už geras iniciatyvas). Na ir BDAR išlygų žurnalistikai ir mokslui taikymas bei viešųjų asmenų veiklos skaidrumas nesidangstant privatumo saugojimu. Tam reikės sutelkti su politikais jėgas keičiant būtinus įstatymus. Ne gesinant gaisrus, o sprendžiant problemas iš esmės. Tai tiek temų šiandien aptarėme pas Seimo pirmininkę Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su Jonu Staseliu ir Vytautu Kvietkausku.

Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės.

Seimas pritarė parlamentaro Eugenijaus Gentvilo įstatymo projektui, kuriuo numatoma skirti administracines baudas fiziniams asmenims, kurie trukdo žurnalistams dirbti savo tiesioginį darbą. Skiriamos baudos siektų nuo 20 iki 140 eurų.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba dvidešimt penktąjį kartą skelbia kultūrinių, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamųjų projektų, kuriems valstybė teikia dalinę finansinę paramą, konkursą. 2022 metų projektų paraiškos priimamos tik elektronine forma, užsiregistravus ir prisijungus Fondo internetinėje svetainėje srtfondas.lt, nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 14 d.

20-oji Vaižganto premija skirta filosofui, publicistui, redaktoriui, prozininkui, dramaturgui Arvydui Juozaičiui. Tai rugsėjo 14 dieną nutarė Vaižganto premijos skyrimo komisija, kurią nuo Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovavo Audronė Nugaraitė, Jonas Staselis ir Gerimantas Statinis, nuo Lietuvos rašytojų sąjungos - Jurgita Jasponytė-Burokienė, Gediminas Kajėnas ir Danielius Mušinskas. Šiemet Vaižganto premijai buvo pasiūlyta net keturiolika kandidatų.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba rugpjūčio 20 d. posėdyje nutarė pratęsti kandidatų į ekspertus teikimo laiką iki rugsėjo 15 d. Kandidatus iki pratęsto termino gali siūlyti Fondo dalininkai, meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitos institucijos, formuojančios kultūros politiką ar veikiančios kultūrinėje žiniasklaidoje. Atrinkti ekspertai vertins kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus. Tarybos patvirtintas bendras ekspertų sąrašas bus paskelbtas Fondo internetinėje svetainėje per 14 kalendorinių dienų nuo jo patvirtinimo.

Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP, kuris yra „Belsat“ televizijos Baltarusijoje valdytojas, prašo kolegų žurnalistų paramos keliant dviejų įkalintų „Belsat“ žurnalisčių 28 metų Kaciarynos Andrejevos (Bachvalavos) ir 24-ejų Darjos Čulcovos kandidatūras garbingam PRIX EUROPA metų Europos žurnalisto apdovanojimui.

2021 m. rugsėjo 18 dieną 13 val. lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtuosiuose Malaišiuose (Anykščių rajonas, Svėdasų seniūnija) vėl organizuojamas tradicinis respublikinis renginys – Vaižgantinės. Šį kartą jis skirtas ir Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečiui.

Liko vos dvi dienos iki Vaižganto premijos nominantų pateikimo termino pabaigos.

Kultūros ministras Simonas Kairys antradienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Europos žurnalistų federacijos (angl. European Federation of Journalists, EFJ) pirmininku Mogensu Blicheriu Bjerregardu. EFJ vadovą labiausiai domino iššūkiai, kylantys tiek Lietuvos žiniasklaidai, tiek ypač pastaruoju metu dėl savo veiklos represijas patiriantiems Baltarusijos bei Rusijos žurnalistams. Pokalbyje dalyvavo LŽS ir NŽKA pirmininkas Dainius Radzevičius.

Rugpjūčio 26 d. LŽS, LRT kartu su Policijos departamentu organizuoja mokymus, kaip žiniasklaidos atstovams dirbti per neramumus, riaušes ir panašiai. Renginys vyks Konarskio g. 49, LRT pastate. Preliminariai viskas vyktų nuo 10 val. iki 14.30 val.. Kviečiame atvykti gyvai arba jungtis nuotoliu.

Taikus procesas vakare tapo riaušėmis, per kurias kolegos žurnalistai buvo stumdomi, jiems buvo dengiamos kameros, gadinama darbo įranga, jie buvo vadinami „žiurkėmis“ ir kitais necenzūriniais žodžiais. Net ir tokiomis sąlygomis, žiniasklaidos atstovai liko iki riaušių pabaigos, todėl nukentėjo: į juos skriejo buteliai, akmenys.

Iškilaus kovotojo už lietuvišką spaudą, publicisto ir leidėjo Antano Macijausko premija šiemet paskirta žurnalistui, redaktoriui, vertėjui ir rašytojui Vytautui Žeimantui.

Teisingumo ministerija parengė Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektus, kuriais siekiama apsaugoti žurnalistus ir pilietinės visuomenės atstovus nuo nepagrįstų ieškinių, kuriais juos už kritiką siekiama cenzūruoti ar nutildyti, apkraunant teisminės gynybos išlaidomis.

Nauja kadencija! Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus atsinaujinusi taryba po visuotinio - rinkiminio skyriaus susirinkimo. Iš kairės: Žydrūnas Naujokas (skyriaus pirmininkės pavaduotojas), Dovilė Ringis, Jolanta Beniušytė (skyriaus tarybos pirmininkė), LŽS vicepirmininkas Darius Lukoševičius, Laura Sėlenienė, Gediminas Pilaitis ir Paulius Matulevičius.

Pirmuoju Lietuvos žurnalistų sąjungos prizo „Broniaus Raguočio plunksnakotis“ laureatu tapo Lukas Aluzas, Žurnalistikos bakalauro studijų programos absolventas.