Žurnalistų kūryba

LŽS narys, “Tauragiškių balso” redaktorius Linas Jegelevičius save vadina pradedančiu rašytoju, nors autoriaus kūrybinė biografija neseniai pasipildė jau antrąja knyga – mistiniu trileriu “Juodieji užribio kauliukai". Apie Liną galima pasakyti ir taip: kelionės ir patirtis dirbant įvairų darbą jam padėjo įvaldyti žurnalisto plunksną, o ši – prisijaukinti kūrybą.

Šių metų rugpjūtį sukako 20 metų, kai savo kūrybinę veiklą Himalajuose pradėjo vienas žinomiausių LŽS narių, pasaulio piliečiu vadinamas keliautojas, poetas ir fotomenininkas Paulius Normantas. Lapkričio 25 d. 18 val. Vilniaus rotušėje įvyks P. Normanto fotografijų albumo “Auksinis Budos vėjas” pristatymas.

Taigi ką pernai galvojome, kai žiūrėjome pro šį langą ir leidome pirmąjį žurnalo numerį vietoj vienuolika metų ėjusio laikraščio? Galvojome visaip, bet labiausiai galvojome: turbūt ne laiku. Juk visai neseniai premjeras V. Kubilius buvo ištaręs iki rinkimų vengtą žodį „krizė“, ir viskas tarsi sugriuvo. O mes, kaip ir buvo planuota, išsiruošėme į naują ir brangiau atsieinančią kelionę. Ne vieni. Tikėdamiesi, kad su mumis eis ir mūsų buvę laikraščio skaitytojai. Bet buvo labai neramu. O jei ne...? Krizė juk baugus žodis ir dar baugesnis reiškinys. Krizė – ne metas naujoms kelionėms.

Lietuvos televizijos filmas „Badas“ (autorius Rimas Bružas) sulaukė pripažinimo 34-ajame tarptautiniame televizijos festivalyje „Golden Chest“ („Auksinė skrynia“). Festivalis vyko Plovdive, Bulgarijoje. Filmas „Badas“ dokumentinių filmų kategorijoje buvo apdovanotas „Silver Chest“ prizu – jam skirta antroji vieta.

Lapkričio 19-22 dienomis UAB „Ekspozicijų centras“ visus kviečia į knygų mugę KAUNO KNYGŲ DIENOS 2009. Šeštadienį įvyks kauniečio LŽS nario Petro Žemkausko romano “Neprasilenk su laime”, taip pat vilnietės Meilės Jančorienės žurnalistinio romano “Pasivaikščiojimas su Larisa Kalpokaite” bei žurnalo “Žmonės” bendradarbės Jūratės Ražkovskytės knygos “Gintarė Karaliūnaitė. Nebaigtas romanas” pristatymas.

Jau pusę amžiaus tęsiasi mano fotografiniai ieškojimai. Lyg savotiškas 50 metų mano kūrybos apibendrinimas yra naujausias albumas „R.R“. Yra ką prisiminti ir ką parodyti. Pirmąjį savo darbų ciklą „Žydėjimas“ kūriau ilgai nuo 1961 iki 1985 metų, nes fotografuoti galėdavau vos porą pavasario savaičių. Dirbau tada „Nemuno“ žurnale, negalėjau bet kada viską mesti ir išvažiuoti. Žiūrėk, prasideda žydėjimas, o man būtinai reikia tris iš eilės dienas sėdėti redakcijoje...

Sporto žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Tarptautinės sporto asociacijos narys, šešis dešimtmečius dirbęs sportui Aleksandras Icikavičius išleido knygą - išpažintį, kurioje pasakoja savo, kaip sporto žurnalisto, istoriją. Jaunųjų žurnalistų klubo narė, moksleivė Viktorija Filipovaitė šiam interviu ruošėsi su lengvu jauduliu. Tai pirmasis Viktorijos interviu, palikęs, pasak jos, išskirtinį įspūdį ir dėl pašnekovo – šnekaus ir įdomaus žurnalisto A.Icikavičiaus.

“Tu reikalauji mano išpažinties? Ar buvau visada teisi, mesdama akmenis į kitus? Mušuosi krūtinėn: mea culpa, mea culpa, mea maxima culpa (mano kaltė, mano kaltė, mano didžiausia kaltė). Esu pasinaudojusi savo tarnybine padėtimi” Tai tik keletas eilučių iš naujausios žurnalistės Jūros Marijos Baužytės knygos “Pavėlavę lieka stotyje. Neišsiųsti laiškai”, kurią autorė šiandien pristatys visuomenei bei kolegoms žurnalistams.

Šį mėnesį žurnalistų bendruomenei buvo pristatyta neseniai išleista Romos Pauraitės-Puplauskienės knyga “LTV filmai ir jų kūrėjai”. Knygoje autorė pristato Lietuvos televizijos filmų kūrėjus ir jų sukurtus filmus. Pasakojimas apima laikotarpį nuo 1961-ųjų iki šių metų. Autorė supažindina skaitytoją su įvairių kartų režisieriais.

Pabėgėlių priėmimo centras Lietuvoje veikia jau 13 metų. Per šį laiką jame gyveno apie 2000 užsieniečių. Kaip juos sutiko mūsų visuomenė ir kokią patirtį pabėgėliai sukaupė mūsų šalyje? Argi nesmalsu pažvelgti į Lietuvą ir į save pačius jų, vakar – pabėgėlių, o šiandien – mūsų šalies gyventojų, akimis? Atsakymai – jau spalio pabaigoje, kai Vilniuje bus atidaryta fotografijų paroda.

“Nerasime žmogaus, kuris sakytų nieko nežinąs apie muitinę ir muitininkus. Vienas cituos Šventąjį raštą, antras griebsis Lietuvos Statuto, trečias prisimins gyvuoju klasiku tituluojamo Juozo Erlicko kūrybą, ketvirtas dalysis savo asmenine patirtimi, o penktas išraiškingai šypsosis ir atminty ieškos kokio nors anekdoto apie muitininkus”, - taip prasideda žurnalistės Aurelijos Arlauskienės knyga “Asmens kodas: Lietuvos muitinė”.

Kauno menininkų namuose baigėsi žinomo dailininko, karikatūrininko ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo šaržų ir portretų darbų paroda „Smailiu žvilgsniu“. Parodos lankytojai eksponuojamuose darbuose galėjo atpažinti gerai žinomus kultūros ir meno veikėjus. Vlaberis – taip save pavadino dailininkas – kasdien sėda prie darbo stalo. Menininkas įsitikinęs, kad kūryba jam suteikia jėgų, o ne jas atima.

Tūkstantmečio televizija – Lietuvos televizija – nuo metų pradžios džiugino animaciniais filmukais, kuriuose „Gustavo enciklopedijos“ autorius ir vedėjas Audrius Rakauskas, įsikūnijęs į istorijos profesoriaus Konstantino Strazdo vaidmenį, trumpai, paprastai ir iš esmės papasakoja apie svarbiausias Lietuvos tūkstančio metų istorijos datas. Džiugi naujiena „Gustavo enciklopedijos“ gerbėjams – LRT surinko visas istorijas į vieną kompaktinę plokštelę „Lietuvos tūkstantmečio datos“.

Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė Daiva Červokienė ką tik išleido knygą „XXI amžiaus Lietuvos žolininkai: kaip įveikti ligas“. Tai antroji autorės knyga – žurnalistė yra išleidusi knygą vaikams „Boružės skrydis“.

“Mano žurnalistikos dešimtmečiai dar tęsiasi”, – tokią žinią savo bičiuliams ir bendraminčiams liepos 14-ąją pasiuntė žinomas žurnalistas Vytautas Žeimantas tąkart pristatęs savo knygą ir šūsnį gerų idėjų.Belieka jam “prisijaukinti” Vaižganto medalį, gal kitąmet sukursiąs šios premijos vertą kūrinį…