Žiniasklaida Lietuvoje

Apie Lietuvos žiniasklaidą ir didžiausius jai kylančius iššūkius, sparčiai kintančius vartojimo įpročius ir (ne)egzistuojančius žiniasklaidos kokybės standartus „Bernardinai.lt" kalbėjosi su Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovu, LRT tarybos pirmininku Dainiumi Radzevičium.

ar jau prasidėjo žiniasklaidoje rinkimų į Seimą kampanija? Kaip atskirti neaišku kam įsipareigojusius politinio spektaklio artistus nuo valstybės valdymui reikalingą komeptenciją turinčių ir socialinę atsakomybę jaučiančių žmonių? Apie tai - antradienį 10.05 val. „Žinių radijo" pokalbių ir ginčų laidoje „Žiniasklaidos anatomija".

Tiriantys suicidinę elgseną mokslininkai tarp savižudybes skatinančių veiksnių nurodo žiniasklaidos imitacinį poveikį (sensacingai, romantiškai, smulkmeniškai pateikiant savižudybes) asmenims, atsidūrusiems sudėtingose gyvenimo situacijose. Didžiausia žiniasklaidos įtaka šiuo aspektu gali būti daroma vaikams ir paaugliams. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, yra atlikta daugiau kaip 50 tyrimų, kuriuose daromos išvados apie savižudybių pateikimo žiniasklaidoje poveikį imitaciniam savižudiškam žmonių (žiniasklaidos vartotojų) elgesiui.

Lietuvos žurnalistų sąjunga palaiko ir remia kolegės Laimos Lavaste poziciją, kuria siekiama apsaugoti nuo viešumo asmenį, prabilusį apie teismų sistemoje esančias problemas. Žurnalistė turi teisę ir net pareigą neatskleisti informacijos šaltinio nuo teisėjų ir teismų sistemos spaudimo sužinoti šio asmens duomenis.

Kokią vietą dizainas užima žiniasklaidos rinkodaroje, kiek tai susiję su daugiau ar mažiau sėkminga žiniasklaidos organizacijos veikla? Apie tai - antradienį 10.05 val. „Žinių radijo" pokalbių ir ginčų laidoje „Žiniasklaidos anatomija".

Labai džiaugiuosi, kad kolega Zigmas Vitkus paragino rimčiau pažvelgti į vieną didžiausių nūdienos problemų - nepaisant gausių kalbų apie vis savarankiškesnę ir brandesnę žmoniją, drąsa ir siekis išnaudoti turimas proto galimybes - deja, menkėja. Z. Vitkus nuogąstauja, kad šiandien per mažai dėmesio skiriama propagandos technikų analizei. Esą to nereikėtų suplakti su medijų raštingumo ugdymu, nepatingėti įdėmiau pažvelgti į istorinius propagandos pavidalus, stiprinant mūsų imunitetą manipuliacijoms.

Kodėl iš anksto reikia rūpintis dokumentais pensijai skirti? Kur gauti pažymas apie asmens draudžiamąsias pajamas, jei žurnalistas dirbo leidiniuose, kurių jau nėra (pvz., „Tarybinė moteris", „Tiesa", „Darbas ir poilsis", „Kooperatininkas" ir kt.)? Ką daryti, jeigu archyvas pateikia pažymą, kad duomenų apie tam tikro asmens draudžiamąsias pajamas nėra? Nuo ko priklauso socialinis draudimas asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis?

Šiemetinį kūrybinį konkursą „Žmogus ir aplinka", kurį rengia Aplinkos ministerija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga, laimėjo žurnalistas Šarūnas Černiauskas už DELFI naujienų portale paskelbtą straipsnių ciklą apie Vilniaus nuotekų dumblo utilizavimo problemas.

Almanache „Žurnalistika 2011" - gausu įdomių straipsnių, naudingos informacijos. Leidinyje apie laisvės dilemas Lietuvos žurnalistikoje svarsto idėjų istorikas, filosofas Leonidas Donskis, apie pajuodusį žiniasklaidos veidrodį rašo interneto dienraščio Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Andrius Navickas. Žurnalistikos etikos ribas brėžia žurnalistas ir rašytojas Laimonas Tapinas, o apie žiniasklaidą ir teismą dėsto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas.

Gruodžio 22 d. Krašto apsaugos ministerijoje vyko konkurso „Šiuolaikinio kario portretas" laureatų paskelbimo ir apdovanojimo ceremonija. Konkursui buvo pateikta daugiau nei 20 kūrinių spaudos ir vaizdo kategorijose.

2011 gruodžio 9 - Tarptautinę antikorupcijos - dieną buvo apdovanoti konkurso „Žiniasklaida prieš korupciją 2011" laureatai. Renginys vyko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įstaigoje, kurioje buvo apdovanoti 9 žurnalistai.

Kalbant apie žiniasklaidą, jos raidą bei problemas, dažnai nepamirštama priminti, kad esą kokia visuomenė, tokia ir žiniasklaida. Pasak Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorės, daktarės Auksės Balčytienės, bendra visuomenės atmosfera, vyraujančios nuostatos ir įsitikinimai iš tiesų stipriai veikia žiniasklaidą, jos darbo metodus bei principus, tačiau tai toli gražu nereiškia, jog nieko negalima pakeisti, ar kad esame išskirtiniai, vieninteliai sprendžiantys žiniasklaidos kokybės, skaidrumo ir atskaitomybės problemas.

Medijos, ypač reklama, perša mums daug stereotipų, sukuria bendrą nuomonę apie tai, kaip reikėtų atrodyti, ką galvoti ir pataria, kaip to pasiekti. Pavyzdžiui, vienas stereotipų stengiasi įtikinti, jog šiuolaikinė moteris turi būti liekna, jauna, komunikalbi, seksuali. Gerai pasistengę galime sulieknėti, tačiau ką daryti, kad išvengtume senatvės?

Neseniai Lietuvoje viešėjo Aidanas White'as, ilgametis Tarptautinės žurnalistų federacijos generalinis sekretorius, vadovavęs šiai profesinei organizacijai nuo 1987-ųjų iki šių metų balandžio. Organizacijos Transparency International Lietuvos filialo kvietimu jis dalyvavo „Žurnalistų pusryčiuose", kur rugsėjo 26 dieną skaitė paskaitą apie žurnalistų profesinę etiką. Svarbiausioji A. White'o paskaitos mintis ir raginimas - išlaikyti gyvą žurnalistų profesinės etikos liepsną. Jis pabrėžė, kad skelbti tiesą yra svarbiausioji žurnalisto pareiga ir negali būti pateisinimų šio principo laužymui.

Lietuvos žurnalistų sąjunga smerkia bet kokius valdžios bandymus persekioti žurnalistus už kritiką, vienašališkai riboti žurnalistų teisę rinkti informaciją ar diskriminuojant juos atsisakyti teikti akreditacijas.