„Pajūrio naujienose" publikuotas interviu su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Audriu Antanaičiu. Siūlome pasiskaityti... „Po trejų metų savo organizacijos šimtmetį minėsianti Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) šiuo metu stovi ant pokyčių slenksčio, diktuojamo būtinybe modernizuoti veiklą. Vienerius metus sąjungai vadovaujantis žurnalistas, literatūrologas ir kalbininkas Audrys Antanaitis mano, kad atviras organizacijos problemų pripažinimas tampa pirmuoju žingsniu į atsinaujinimą, o istorinio konteksto fone išskirtinis dėmesys skiriamas regioninei žiniasklaidai, kuri laikoma vienu svarbiausiu Lietuvos demokratijos pamatų. Atsinaujinusi LŽS ketina pati imtis lyderystės – siūlyti tikslingus paramos modelius regionams ir skatinti naujus projektus, garantuojančius stiprios ir nepriklausomos žurnalistikos ateitį".

Lietuvos gyventojų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas per pastaruosius aštuonerius metus nuosekliai auga, tačiau pokyčiai yra nevienodi. Techninis gebėjimas naudotis skaitmeniniais įrankiais tvirtėja, bet kritinis informacijos vertinimas ir pilietinės raiškos pagrindas išlieka tobulintinomis sritimis.

Darbą kultūros ministro Luko Alsio politinėje komandoje pradeda viceministrai Tomas Juočys ir Lina Baublienė bei ministerijos kancleris Evaldas Raistenskis, taip pat darbą ministerijoje tęsia viceministrė Renata Kurmin. Viceministras T. Juočys ministerijoje kuruos profesionaliojo meno ir kultūros sklaidos sritis. Jis turi ilgametę vadovavimo patirtį kultūros sektoriuje – nuo 2009 iki 2025 metų ėjo Klaipėdos dramos teatro vadovo pareigas. Klaipėdos universitete T. Juočys yra įgijęs verslo administravimo bakalauro bei magistro laipsnius, o prieš pradėdamas darbą teatre vadovavo įvairioms verslo įmonėms.

Ar lietuvių kalbai gresia pasitraukti iš pačios lituanistikos finansavimo? Lietuvos mokslo tarybai (LMT) paskelbus 1,5 mln. eurų vertės konkursą paaiškėjo, kad paraiškos turi būti teikiamos anglų kalba. Reaguodamas į tai, Tautos forumas pareikalavo, kad LMT vadovybė pasiaiškintų dėl tokio Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų taikymo. LMT įsipareigojimas taikyti tarptautinius Mokslinių tyrimų vertinimo reformos koalicijos (CoARA) standartus kelia klausimą, ar būtent ši reforma lemia reikalavimą paraiškas teikti anglų kalba. Kartu kyla nerimas, ar tarptautiniai ekspertai bus pajėgūs objektyviai įvertinti specifinius mūsų istorijos bei kultūros klodus, ypatingą dėmesį atkreipiant į Konstitucijos 14 straipsnį, įtvirtinantį lietuvių kalbos kaip valstybinės statusą.

Baigėsi paraiškų teikimo etapas Medijų rėmimo fondo Visuomenės atsparumo programai 2026 m. finansavimui gauti. Fondo taryba ir administracija dėkoja visiems pareiškėjams už aktyvų dalyvavimą. Konkursui pateiktos 104 paraiškos.

Medijų rėmimo fondas primena, kad liko kelios dienos teikti paraiškas 2026 metų finansinei paramai gauti pagal naują Visuomenės atsparumo programą.  Programa sukurta siekiant stiprinti visuomenės atsparumą ir informacinį saugumą, papildomai aktualizuoti informacijos nacionalinio saugumo klausimais rengimą ir sklaidą visuomenei. Paraiškos priimamos iki liepos 22 d. (įskaitytinai).

LŽS Senjorų skyriaus Tarybos vardu nuoširdžiai sveikinu kolegas, žinomus žurnalistus, rugpjūčio mėnesį švenčiančius savo gimtadienius.

Kviečiame žiūrėti paskutinį, ketvirtąjį, laidos „Žurnalistikos DNR“ epizodą. Laidoje nagrinėjame dirbtinio intelekto (DI) vaidmenį šiuolaikinėje žurnalistikoje bei kasdieniame gyvenime - technologiją, kuri tampa vis sunkiau atpažįstama, nors iš esmės tėra įrankis, stokojantis tikrosios sąmonės. Naujos technologijos kelia esminių reguliavimo klausimų. Skirdami dėmesį artėjančiam DI akto įsigaliojimui ir privalomam DI generuojamo turinio žymėjimui, svarstome, ar nėra natūralu, kad kiekviena technologija yra sukurta palengvinti žmogaus darbą. Be jokios abejonės, nereikia pamiršti, kad DI modeliai yra kuriami verslui. Aptariame pasaulines diskusijas apie pažangesnes DI architektūras bei būtinybę reguliuoti šią sritį. Taip pat keliame filosofinį klausimą: ar technologinis patogumas nepradės stumti į šoną autentiško žmogiškojo bendravimo, kai, siekdami išvengti emocinio diskomforto ar nepatogių situacijų, žmonės vis dažniau rinksis sąveiką su dirbtiniu intelektu? Laidoje dalyvauja prof. dr. Giedrė Valūnaitė Oleškevičienė (Mykolo Romerio universiteto tyrėja, lektorė). Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Nuo šių metų rugpjūčio 2 d. įsigalioja esminės ES Dirbtinio intelekto akto nuostatos, kurios tiesiogiai palies žiniasklaidą: dirbtinio intelekto (DI) generuotas ar reikšmingai modifikuotas turinys privalės būti atitinkamai pažymėtas. Tačiau kyla klausimų: kur brėžti ribą? Ar žymėjimo prievolė netaps pertekline našta? Kur baigiasi pagalbinio įrankio naudojimas (informacijos sisteminimas, gramatikos taisymas) ir prasideda „DI generuotas turinys“? Ar reglamente lieka erdvės autentiškam, žmogiškajam prisilietimui, kurio žymėti nereikės? Apie tai – pokalbis su intelektinės nuosavybės teisės ekspertu, „Vinted“ teisininku, VU Teisės fakulteto dėstytoju Pauliumi Jurčiu. Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Žurnalistikos DNR“ – tai keturių tinklalaidžių ciklas, gimęs iš būtinybės permąstyti profesijos pamatus dirbtinio intelekto (DI) amžiuje. Šiandien technologijos iš esmės keičia tai, kas žiniasklaidoje formavosi dešimtmečius: redakcijų darbo procesus, turinio kūrimą ir komunikaciją. Nors kyla pavojinga pagunda manyti, kad ši profesija gali išnykti, realybė rodo priešingai – DI klysta, todėl žmogiškoji faktų patikra išlieka svarbiausiu profesijos stuburu. Netrukus kviesime klausytis dviejų naujų tinklalaidžių, kuriose ieškosime atsakymų į esminius technologinės transformacijos klausimus. Trečiajame epizode „Žmogiškasis faktorius: kaip išsaugoti žurnalistikos stuburą DI eroje?“, kuriame dalyvaus technologijų teisės ekspertas, intelektinės nuosavybės bei inovacijų profesionalas Paulius Jurčys, aptarsime artėjantį ES Dirbtinio intelekto akto poveikį. Nuo rugpjūčio 2 dienos įsigaliojančios nuostatos įpareigos žymėti DI generuotą ar reikšmingai modifikuotą turinį, o tai kelia aibę klausimų: kas bus laikoma „DI turiniu“? Ar žymėjimas netaps nauja cenzūros forma? Kas tikrins šį žymėjimą? Ketvirtoje tinklalaidėje „Tiesos kriterijai algoritmų komunikacijoje“ diskutuosime su Mykolo Romerio universiteto profesore dr. Giedre Valūnaite Oleškevičiene: ar šioje transformacijoje vis dar egzistuoja objektyvūs tiesos kriterijai, ar „tiesa“ algoritmų amžiuje tapo tik dar viena kintamąja, modeliuojama pagal auditorijos lūkesčius? Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.