2021 m. gruodžio 6 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų namuose

*print*

Archyvas :: Žurnalistų namuose – Zino Kazėno fotografijos paroda

2013-09-03
 
Fotografas Zinas Kazėnas. Vytauto Žeimanto nuotrauka

Fotografas Zinas Kazėnas. Vytauto Žeimanto nuotrauka

 

Vytautas Žeimantas

Žurnalistų namuose dabar veikia Zino Kazėno fotografijos paroda. Autorius ją pavadinio „Įvykiai  Lietuvoje 1988 - 1991".

Įvairiai susiklosto mūsų kolegų fotografų likimai. Zinas Kazėnas, vienas iš garsiausių Lietuvos fotografijos menininkų, gimė 1936 m. balandžio 17 d. Linkuvoje. Jaunojo Zino pirmieji akiračiai ribojosi Pasvalio krašto lygumomis, derlingais laukais, vešliomis žaliomis pievomis. Fotografuoti ir tapyti jis pradėjo dar mokydamasis Pasvalio vidurinėje mokykloje. Meno pojūčius, kūrybos troškimą jame ugdė talentingas piešimo mokytojas Pranas Vaičekonis, šio meno mokęsis Paryžiuje. Brandos atestatą jis gauna 1954 metais. 1956 m. baigia Daugpilio aukštesniąją karinę aviacijos mokyklą, kurioje įgyja profesionalaus fotografo ir kino operatoriaus specialybę.

Pasak Z. Kazėno, vėliau jis įsikuria Vilniuje, pradeda studijuoti Vilniaus inžineriniame statybos institute, baigia specialius anglų kalbos kursus. Tačiau įgyta fotografo specialybė ima viršų, fotoaparatas Z. Kazėnui tampa neatsiejamas, vos ne įgimta kūno dalis. O būdamas iš prigimties darbštus ir kūrybingas, greitai savo profesiją paverčia menu.

Iš pradžių jis ypač vaisingai dirbo su „Minties" leidykla, su kuria pradėjo bendradarbiauti 1965 metais. Jis rengė plakatus, atvirukus, kalendorius, turistinę literatūrą, fotoalbumus. „L. Kazėno fotografijos išsiskyrė savo kompozicija ir jautriais spalvų deriniais, autoriaus sugebėjimu perteikti vaizduojamojo objekto nuotaiką, paryškinti ją, pateikti peizažo erdvę ir gylį,"- teigė žinomas menotyrininkas daktaras Algirdas Gaižutis.

Leidžiant fotoalbumus autorius turėdavo praeiti nemažai derinimo pakopų. Jei su „Minties" leidyklos darbuotojais problemų nebuvo, tai iš Glavlito cenzorių ir LKP CK aparato teko patirti įvairių trukdžių. Kartą po Palangai skirto fotoalbumo išleidimo, jis buvo iškviestas į CK. Jo griežtai buvo pasiteirauta, kodėl neįdėjo į fotoalbumą Lenino paminklo Palangoje nuotrauką. Fotomenininkui teko ilgai įrodinėti, kad Lenino paminklas Palangoje yra nelabai vykęs kūrybinis sumanymas, ir todėl jo nuotrauka, nors ir padidins albumo ideologinį svorį, tačiau, deja, sumažins jo meninę vertę. O komunistinei ideologijai atspindėti pakaks sovietinių karių kapinių paminklo nuotraukos. Todėl Lenino paminklo Palangoje nuotraukų Z. Kazėno fotoalbumuose nerasite.

Be fotoalbumų ir knygų daug Z. Kazėno nuotraukų buvo panaudota atvirukams. Leidykla „Mintis" per kelis dešimtmečius išleido arti šimto atvirukų su įvairias Lietuvos vaizdais, kuriose buvo panaudotos Z. Kazėno nuotraukos. Jų buvo daug ir įvairių, ir visos padarytos subtiliai, meniškai. Pirmieji jo atvirukai buvo nespalvoti, vėliau tobulėjant fotografijos technikai ir Lietuvos poligrafijos bazei, buvo pradėti leisti ir spalvoti atvirukai. „Minties" leidykla juos leido šimtatūkstantiniais tiražais, ir įvairiomis - lietuvių, rusių, anglų, vokiečių kalbomis. Šie atvirukai pasklisdavo po įvairius kraštus, populiarindami Lietuvą.

Dar plačiau Z. Kazėno kūryba sklido pašto vokų pagalba. Jis su Lietuvos ryšių ministerija, leidusią vokus, pradėjo bendradarbiauti 1966 metais. Tuo metu buvo madoje kurti meninius vokus, papuoštus garsiausių Lietuvos objektų nuotraukomis. Beveik 20 metų Z. Kazėno nuotraukos buvo naudojamos pašto vokams, kurių išeidavo milijonai. Antai Z. Kazėno meninis vokas, skirtas N. Gaigalaitės skulptūrai „Jūratė ir Kastytis" buvo leidžiamas kelis kartus masiniu 350 000 egzempliorių tiražu, vokas su nufotografuota R. Antinio skulptūra „Eglė žalčių karalienė" - 400 000 egzempliorių tiražu.

Z. Kazėnas ne tik daug dirbo. Jis siekė aušto meistriškumo. 1979 m. kėlė kvalifikaciją Paryžiuje reklaminės fotografijos srityje. 1989 m. stažavosi Vokietijoje, Kelno mieste, kurioje tuo metu vyko tarptautinė foto ir kino mugė. 1979 - 1989 m. bendradarbiavo su Maskvoje įsikūrusios „Inturist" turizmo reklamos skyriumi, rengė parodas, leido plakatus ir ruošė įvairius leidinius. Vadovavo minėtų darbų atlikimo grupei, veikusiai Vilniaus kombinate „Dailė". Z. Kazėno spalvotos fotografijos parodos apie Lietuvos architektūrą, papročius, tradicijas ir kasdienybę apkeliavo per 30 šalių įvairiuose pasaulio kontinentuose.

Z. Kazėnas populiarina Lietuvą,  šią tematiką plėtoja ir iš šios temos semiasi naujų sumanymų kurdamas ir fotografikos darbus. Fotografika jis susidomėjo prieš keturis dešimtmečius. Jau nuo tada jį domino abstrakti grafikos ir spalvų dermė, sukurta fotografijos priemonėmis. Jo abstrakčiosios fotografikos darbai palieka gerą įspūdį. „Fotografika - tai speciali technika, kurios esmė - ant peršviečiamo pagrindo dirbtinai spalvomis suformuojamas negatyvas, iš kurio spaudžiama nuotrauka. Abstrakčių spalvų masių vidinė energija, skambesys ir vaizdo gilumo įspūdis - tai pagrindiniai fotografijos darbų dekoratyvaus žavesio komponentai. Z.Kazėnas, pasitelkęs subjektyvią išraišką, stengiasi kurti įtaigią naują realybę"," - teigia menotyrininke daktarė Eglė Jaškūnienė, vertindama Z. Kazėno fotografikos darbus.

Pasak Z. Kazėno, Lietuva, įspūdinga jos gamta, žmogaus sąveika su aplinka suteikia daug galimybių kurti fotografikos darbus. Čia ypač talkina ir savita mūsų architektūra, Žmogaus kūriniai organiškai susilieja su gamta, sėkmingai papildydami vienas kitą. Todėl Lietuva dosni reginių ir eiliniam fotografui, o kultivuojančiam fotografiką - juolab. Be to, daug peno Lietuva suteikia ir ją tapant aliejiniais dažais, liejant akvarele ar kitaip įamžinant.

Z. Kazėno kūryba susilaukė palankaus kritikų vertinimo. „Kaip fotografika, taip ir Zino Kazėno tapyba dvelkia gyvenimo pilnatve ir džiaugsmu," - teigė menotyrininkė Vėjūnė Gečiauskienė.

„Spalvoti abstraktūs dariniai žurnalisto, fotografo ir tapytojo Zino Kazėno kūrybinėje dirbtuvėje ėmė rastis septintojo dešimtmečio viduryje. Kiekvienas, daugmaž susidūręs su fotografija, žino netikėtų efektų galimybę spausdinimo ar net fotografavimo procese. Tačiau toli gražu ne kiekvienas tame įžvelgia kūrybines potencijas, o Z. Kazėnas - įžvelgė. Jis įtikėjo universaliomis fotografijos išraiškos ir panaudojimo galimybėmis," - teigė menotyrininkė daktarė Eglė Jaškūnienė.

Z. Kazėnas neapsiriboja vien Lietuva. Jis jau apkeliavo daugybę tolimų, egzotiškų šalių. Dirbo Havajuose, Japonijoje, Mauritanijoje, Polinezijoje, Senegale, Sirijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Islandijoje, Izraelyje, Vietname, Kambodžoje, kitur. Savo įspūdžius iš kelionių jis perteikia fotoreportažų, fotografijų, fotografikos  ir tapybos darbų parodose, kurių skaičius jau priartėjo prie 200.

2005 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Lietuvos žurnalistų sąjungos nariui (nuo 1972 m.) Z. Kazėnui suteikė valstybės pripažintą meno kūrėjo statusą. Jis tapo Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys. Šiandien jis yra vienas iš žymiausių Lietuvos meistrų, profesionaliai dirbančių įvairiose fotografijos srityse. Jo nuotraukos per fotoalbumus, lankstinukus, atvirukus, pašto vokus, kitką pasklido milijoniniais tiražais po visą pasaulį. Šie darbai populiarina Lietuvą, daro ją mums artimesne, labiau pažįstama. O seniau, prieš kelis dešimtmečius padarytos nuotraukos dabar tapo ir istorine vertybe, nes daug ko, ką prieš penkiasdešimt ar mažiau metų fiksavo Z. Kazėno fotoobjektyvas, jau neliko, arba neatpažįstamai pakito. O Z. Kazėno nuotraukos išlieka nepakitusios. Tuo jos mums ir brangios.

Dabar Žurnalistų namuose eksponuojamos jo fotografijos, darytos Lietuvos Atgimimo laiku, 1988-1991 metais. Tada jis buvo Sąjūdžio Informacinės Agentūros (SIA) fotografas. Per trejus metus apsilankė 250-yje mitingų ir akcijų, vykusių Lietuvos miestuose ir miesteliuose, sukaupė daugybę medžiagos. Apie tų dienų įvykius Z. Kazėnas yra surengęs net 78 fotografijos parodas Lietuvoje ir kitose valstybėse. Didžiausios ir įspūdingiausios parodos, autoriaus nuomone, buvo Vengrijoje, Latvijoje, Vokietijoje,  Suomijoje, Estijoje ir JAV. Tai buvo vienas didžiausių autorinių projektų jo kūrybinėje veikloje.

Pagal Z. Kazėno gerai žinomą fotografiją, kurioje nufotografuota mergaitė su tautine vėliava virš šalmų, Lietuvos bankas išleido 50 ir 25 litų progines  monetas ( dail. R.J. Belevičius), Tai  pirmas atvejis Lietuvoje kada pagal fotografiją sukuriamos monetos. Abi monetos spalvotos ir skirtos Sąjūdžio 25 - mečiui.

Aplankykite kolegos Zino parodą Žurnalistų namuose. Ji to verta.

Paroda veiks iki rugsėjo 16 dienos.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-09-16 14:25
 
 

Komentarai (7)

Jūsų el. paštas

L.

2013-09-22 16:12

Paroda jau iškeliavo į Jurbarką.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

K.T.

2013-09-20 18:08

Užsisukote - tikras, netikras. Tuščios kalbos.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

D.L.

2013-09-12 16:14

Atsakymas TIKRAM- nemanau kad Zinas geras vyras.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Gražina

2013-09-07 21:00

Pažiūrėjau parodą. Įdomu.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vytautas Žeimantas

2013-09-07 20:21

Taip, Apolinarai. Kartai apsaugos kode pasirodo ženklas, kurio ir aš, redaguojantis šį internetinį laikraštį, nežinau, kaip pažymėti. Jo pakeisti man kol kas nepavyko. Kolegos patarė, ką tada daryti. Reikia pažymėti bet kokius 4 simbolius ir paspausti "Siusti". Kompiuteris, aišku, parašys,kad kodas neteisingas ir "išmes" kitus 4 simbolius. Jie gali būti jau suprantami.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Apolinaras

2013-09-07 11:37

Siūlyčiau bent kiek pakeisti Jūsų tinklapio apsaugos kodo rašmenų šriftą - kai kada jis toks, kad neįmanoma suprasti.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media