2022 m. gruodžio 10 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: A.Kubiliaus publicistinis romanas – duoklė žurnalisto profesijai

2010-05-06
 
Nežinomo autoriaus nuotraukoje: žurnalistas, publicistinio romano

Nežinomo autoriaus nuotraukoje: žurnalistas, publicistinio romano

Jonas Vėlyvis

 

Jos batukų kaukšėjimas ištirpdavo sunkvežimių ir motociklų riaumojime.

Vyrai suprato, kas atsitiko...

 

Tai pirmos ir paskutinės Senjorų klubo nario Antano Kubiliaus romano “AIDAI IŠ GYVENIMO ŠULINIO” eilutės. O tarp šių eilučių - dramatiškas ir audringas romano herojės Audros gyvenimas ir daugiau kaip septyni šimtai tūkstančių kompiuterio klavišų spustelėjimų. O tai 324 puslapių arba daugiau kaip 17 autorinių lankų kūrinys, mintyse nešiotas nuo vaikystės, o tik dabar padovanotas skaitytojams.

 

Kas buvo autoriaus audringoji Audra? Ji pati save vadino kekše ir šliundra, o kai kam buvo emocionalus ir jautrus žmogus. Išgyvenusi fašistinės vokiečių okupacijos metus Tėvynėje, priverstinę tremtį Vokietijoje, nepaprastai sunkius, tragiškus pokario metus Lietuvos kaime, jausmų sumaištyje, neatlieptos meilės jaunesniam žmogui paveikta, Audra nebesusivaldė... O kokia jos moralė buvo tuose, labai prieštaringuose laikotarpiuose, tesprendžia skaitytojas. Knygoje menine forma nupiešti karo ir pokario įvykių Vokietijoje bei Lietuvoje vaizdai.

 

Tai pirmasis žurnalisto senjoro romanas, kuris į Lietuvos žurnalistų sąjungą įstojo dabar jau atrodančiais tolimais 1970 metais… O koks kūrybinis kelias buvo iki šiol?

 

Autorius gimė 1936 m. rugpjūčio 4 dieną kūrybingais žmonėmis garsėjančiame Kupiškio rajone, Čečelių kaime. 1955 m. baigė Kupiškio rajono Subačiaus geležinkelio stoties vidurinę mo­kyklą.  Buvo įstojęs į Leningrado sukarintą gaisrininkų aukštąją mokyklą, bet jos nebaigė. 1958–1963 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos – filolo­gijos fakultete, žurnalistikos skyriuje.

 

Nuo 1962 m. dirbo „Komjaunimo tiesos“ laikraštyje literatūriniu darbuotoju valstiečių jaunimo skyriuje. Specialiuoju korespondentu laiškų ir masinio darbo skyriuje. Studentų sky­riaus vedėju. 1971–1976 m. Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos komi­tete buvo propagandos redakcijos komentatorius vidaus politikos klausi­mais. 1976–1996 m. dirbo „Minties“ leidyklos „Gintaro“ (leidinių užsienio lietuviams ), visuotinės istorijos redakcijų vedėju.

 

Per dvidešimt leidybinio darbo metų išleido apie 200 Lietuvos ir užsienio mokslininkų, kultūros vei­kėjų, rašytojų kūrinių. Bet tai buvo talka kitiems autoriams ir labai labai gausiems šių autorių kūrinių skaitytojams. O jis pats vienas ir su kitais vertėjais į lietuvių kalbą išvertė dešimtis knygų. Tai M. Kasvinovo „Dvidešimt trys laipteliai žemyn“. D. Volkogonovo „Triumfas ir  tragedija“,V. Suvorovo  „Ledlaužis“, „M. Diena“, „Paskutinė respublika“ ir kt. Iš viso Mažvydo bibliotekoje saugoma 17 jo kūrinių. Ši bus aštuonioliktoji.

 

Kai paklausiau Antano, kodėl jis kūrinį pavadino publicistiniu romanu, jis paaiškino, kad tai duoklė žurnalisto profesijai. Aš pridėjau, kad ir meno kūrėjui.

 

Jis, kaip ir dažnas kūrėjas sakosi, kad daugiau jau nerašys. Bet tai rodo, kad kuklinasi planus atskleisti...

 

Tiesa, praėjusiais metais pasirodė kukli Antano Kubiliaus knygelė „Pastabos praeities paraštėse“. Tai skelbtų ir nepublikuotų straipsnių rinkinys, kuriame apmąstomas paties autoriaus gyvenimas ir darbas, jo tėvų bei kaimynų likimas įvairiuose istorijos laikotarpiuose. Ji primena ataskaitą sau ir prabėgusiam laikui.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2010-05-18 16:05
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Vida, panevėžietė

2012-05-02 20:35

Na va ir žinau, apie ką Jūsų romanas.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media