Icchokas Meras gimė 1934 m. spalio 8 d. Kelmėje 1941 m. vasarą jo tėvai Jehuda ir Miriam Merai buvo hitlerininkų sušaudyti. Icchokas liko gyvas, užaugo žemaičių valstiečių šeimoje.

Kaip pats rašė: Bandydamas žvilgterėti į save iš šalies, matau greta savęs dvi moteris. Viena - Miriama Merienė, žydė. Ji pagimdė mane ir vedė, didžia motiniška meile apgobusi, per ankstyvą vaikystę, kol kelią užstojo žvyrduobė. Kita - Bronė Dainauskienė, beraštė lietuvė moteris, šešių vaikų motina. Ji, apglėbusi mane abiem rankom, paslėpė nuo piktų akių, atplėšusi mane nuo žvyrduobės, pagimdė iš naujo septintuoju savo vaiku ir vedė paslapčiom tolyn gyvenimu iki ankstyvos jaunystės".

1958 m. jis baigė Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, dirbo inžinieriumi.

1960 m. debiutavo autobiografinių apsakymų rinkiniu „Geltonas lopas". Vėliau Vilniuje išleido dar kelis apsakymų ir novelių rinkinius: „Žemė visada gyva" (1963), „Senas fontanas" (1971).

Parašė romanus „Lygiosios trunka akimirką" (1963), „Ant ko laikosi pasaulis" (1965), „Mėnulio savaitė" (1971), kino scenarijų, „Kai aš mažas buvau" (1968),. Birželis, vasaros pradžia (1968), „Maža išpažintis". Pagal juos Lietuvos kino studija pastatė filmus. Buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą.

1972 m. I. Meras išvyko gyventi į Izraelį. Okupacijos metais į Izraelį pasitraukęs rašytojas palaikė glaudų ryšį su Lietuva.

Gyvendamas Tel Avive parašė romanus „Striptizas, arba Paryžius-Roma-Paryžius" (Southfieldas, JAV 1976 ir Vilnius, 2008), „Sara" ( Čikaga, 1982 ir Vilnius, 2008), "Ties gatvės žibintu" (Vilnius, 1998), apsakymų rinkinius „Apverstas pasaulis" (Čikaga, 1995) ir „Stotelė vidukelėj" (Vilnius, 2004). Vilniuje pakartotinai buvo išleistos jo knygos „Lygiosios trunka akimirką" „Ant ko laikosi pasaulis", „Geltonas lopas".

Daugumos Icchoko Mero Lietuvoje rašytų knygų tematika remiasi žydų išgyvenimais vokiečių okupacijos metu. Savo Lietuvoje rašytuose romanuose rašytojas nesistengia tikrovės įvykių atkurti su natūralistiniu konkretumu ir nuoseklumu, kaip jie vyko; jam pirmiausia rūpi duoti apibendrintą jų vaizdą, išryškinantį jų prasmę.

Kūryba versta į estų, jidiš, rusų, ispanų, vokiečių, prancūzų, latvių, vengrų, norvegų, gruzinų, lenkų, bulgarų, čekų, hebrajų, tadžikų, anglų, danų, olandų, turkų, serbų, ukrainiečių, portugalų, italų kalbas.

Iki pat mirties Icchokas Meras rašė tik lietuviškai.

Už savo kūrybą yra gavęs daug Lietuvos, Izraelio ir JAV apdovanojimų. Tarp jų1973 m. Izraelio valstybės Prezidento Zalmano Šazaro literatūrinė premija, 1973 m. Tarptautinė atminimo, pagarbos ir meistriškumo Holokausto literatūrinė premija, 1976 m. ir 1996 m. Lietuvių rašytojų draugijos (JAV) premija, 1976 m. Rafaelio literatūros premija, 1981 m. Sionistų federacijos literatūrinė premija, 1998 m. Izraelio valstybės Prezidento literatūrinė premija, 2005 m. Žemaitės literatūrine premija, 2010 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

1995 m. buvo apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu. 2013 m. įteiktas Lietuvos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk".

"Mes didžiuojamės Icchoko Mero darbais puoselėjant lietuvių kalbą. Jo kūrybą myli viso pasaulio skaitytojai. Mes, kaip tauta, visada prisiminsime garbingo rašytojo indėlį į kultūros sklaidą, meno ir žmogaus draugystę. Jis visada nešė šviesą ir tikėjo jos galia. Šią skaudžią valandą užjaučiame šeimą ir artimuosius ", - po rašytojo mirties sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-03-16 09:53

Atgal