2021 m. sausio 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Atkeliavo almanachas „Žurnalistika“ 2020 (II)

2020-12-28
 
Jolanta Beniušytė,
almanacho „Žurnalistika" vyriausioji redaktorė

 

Smagu vėl pasisveikinti su Jumis, mieli skaitytojai, atverčiant šių metų antrąją almanacho „Žurnalistika" knygelę. Kaip ir pirmoji, ji išleista karantino sąlygomis - Covid - 19 virusas kaip reikiant įsisiautėjo Lietuvoje ir pasaulyje. 
2020 metų pabaigoje Lietuvoje neramu buvo ir dėl viruso, ir dėl rinkimų maratono, naujos šalį valdančios daugumos įsitvirtinimo, Seimo, Vyriausybės kaitos. Žurnalistų bendruomenė atidžiai stebėjo politinius procesus, svarstydama, ko tikėtis iš naujos valdžios - ar vėl nebus varžomos žurnalistų teisės ir trukdoma jų profesinei misijai informuoti visuomenę?
Politikai visada svajoja įgyti žiniasklaidos kontrolę, uždėti žiniasklaidos sarginiam šuniui savotišką apynasrį. „Transparency International" duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos žiniasklaidos priemones valdančių politikų ir tarnautojų bei jų sutuoktinių skaičius išaugo beveik dvigubai - 2010 m. tokių asmenų buvo 27. Paprastai jie yra regioninės žiniasklaidos savininkai, o išrinkti į Seimą ar savivaldybių tarybas ir toliau valdo žiniasklaidos priemones. 
Bet kokia valdžia privalo būti žiniasklaidos ypatingo dėmesio ir, kai to reikia, kritikos objektu. Demokratinėje valstybėje bet kurio atveju netenka kalbėti apie valdžios ir žiniasklaidos „medaus mėnesį", pirmojoje almanacho publikacijoje teigia jos autorius dr. Viktoras Denisenko, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistentas. Anot autoriaus, ne tik Lietuvoje politikai jaučia ne pačius šilčiausius jausmus žiniasklaidai. Spaudos laisvės reitingo „Press Freedom Index 2020", kurį kasmet rengia organizacija „Reporteriai be sienų", duomenys rodo, kad tik ketvirtadalyje pasaulio valstybių spaudos laisvė yra gerbiama ir pripažįstama kaip norma. Be to, absoliučiu spaudos laisvės forpostu negalima pavadinti nei JAV, nei Europos Sąjungos. Šiandien šį vaidmenį atlieka nebent Skandinavijos valstybės.
Ką jau kalbėti apie Baltarusijos žurnalistus, kurie dalyvauja kare prieš režimo melą, dėl spaudos laisvės ir savo teisių. Nepriklausoma Baltarusijos žurnalistų asociacija, kaip apie kolegų kasdienybę Aliaksandro Lukašenkos režimo surakintoje kaimyninėje šalyje rašo Domas Šniukas, „akylai stebi žiniasklaidos ir žurnalistų teisių pažeidimus po Baltarusijos prezidento rinkimų. Iki spalio 25 d. jų užfiksuota per 400. Dažniausiai tai žurnalistų sulaikymai, areštai, pagrobimas, smurtas ir patyčios; represijos leidinių atžvilgiu; elektroninės žurnalistikos ir mobiliojo ryšio blokavimas; žurnalistų darbo priemonių ir sukauptos informacijos atėmimas, naikinimas, technikos gadinimas."
Lietuvoje žiniasklaidos įmonės ir žurnalistai šiuo metu kaunasi su karantino pasekmėmis - naujų išbandymų pažeria pakitusios darbo sąlygos, sumažėjusios pajamos ir finansai. Apie tai diskutuota regioninės žiniasklaidos seminare Vilniuje, taip pat ir virtualioje tarptautinėje Medijų tarybos surengtoje diskusijoje. Žiniasklaidos atstovai ir ekspertai pastebi pandemijos paskatintus pokyčius kuriant ir apmokestinant kuriamą turinį, vartotojų įpročių kaitą, akcentuoja, jog žiniasklaidai būtina valstybės parama. Žvelgiant į ateitį pabrėžiama, jog augs kokybiško turinio paklausa, didės būtinybė diegti naujoves, plėsti informacijos pasiekiamumą bei tobulinti skaitmeninius produktus.
Su ištiesta ranka nebenori vaikščioti ir meno kūrėjų organizacijos. „Meno kūrėjai padeda visuomenei, o ne prašo - vyksta natūralūs mainai. Kūrėjas - ne paramos prašytojas ar gavėjas, o naudą visuomenei teikiantis subjektas: ne tik keliantis klausimus, kartais ir nepatogius, bet būtinus, tačiau būtinus, bet ir skleidžiantis žinias, sprendimus, tikėjimą ir pasitikėjimą. Mes patys kiekvienas galime tai daryti savo aplinkoje, pagrįsdami tai savo pavyzdžiais ir darbais",- sako naujai išrinktas Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas, žinomas fotomenininkas Jonas Staselis.
Kaip tik tokių meno kūrėjų pavyzdžių pateikiame ir almanache, kalbindami 2020 metų Lietuos žurnalistų sąjungos (LŽS) Vinco Kudirkos premijos laureatę - Ritą Aleksaitę - Bieliauskienę ir Antano Macijausko premiją šiemet pelniusią kūrėjų porą Liliją Valatkienę ir Joną Vytautą Jušką.
Smagu pristatyti ir įspūdingą nuotraukų parodą Klaipėdoje surengusį LŽS ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narį, fotografą ir operatorių Eugenijų Macių.
LŽS Klaipėdos apskrities skyrius šiemet parodė iniciatyvą pagerbti lietuviškos žiniasklaidos pradininką Johaną Ferdinandą Kelkį (1801 - 1877) - įsteigtas jo vardo medalis, kurį iš bronzos nukaldino skulptorius Robertas Guoba. Klaipėdos žurnalistų bendruomenės jubiliejinėje (jau dvidešimtą kartą!) šventėje medalis buvo įteiktas uostamiesčio žurnalistams Gražinai Juodytei ir Žydrūnui Naujokui, tačiau nebespėta įteikti Bernardui Aleknavičiui - jis iškeliavo Amžinybėn. Jautrus kolegų atsisveikinimo laiškas bičiuliui - almanacho puslapiuose.
Ir šiame „Žurnalistikos" numeryje tęsiame Spaudos, radijo ir televizijos fondo remiamo projekto „ Žurnalistika. Raudonoji knyga: ką sukūrėme ir ką turime išsaugoti per 30 laisvės metų? Istorija, analizė, įžvalgos". „Žurnalistikos istorijos" rubrikoje - pasakojimas apie Amerikos lietuvių žurnalistų organizacijas, davusias pradžią ir mūsiškėms, apie karo sugriautoje Europoje lietuvių leistus sporto laikraščius, kai šiuo metu Lietuvoje nėra nė vieno, apie laiką, kai mūsų šalyje nusikaltėliai atvirai grąsino žurnalistams, ir laisvo žodžio gynėjus Sausio 13 - osios barikadose...
Prisimenant praeitį, įvertinant dabartį, verta pažvelgti ir į ateities iššūkius, kurie jau yra ant mūsų slenksčio. Jaunoji žurnalistų karta, susidūrusi su dirbtinio intelekto įtaka profesijai, turės spręsti ir etines problemas, nes dirbtinio intelekto technologijoms nebūdingos žmogiškosios vertybės ir elgesio normos, rašo tyrimą savo bakalauro darbe atlikusi VU Komunikacijos fakulteto absolventė Kristina Kirkliauskaitė. 
Šiame numeryje pristatome naują rubriką - „Žurnalistų pomėgiai". Kaunietis Juozas Kundrotas kalbina kolegą, ilgametį televizijos operatorių Joną Dirsę ne tik apie profesinius nutikimus, bet ir apie pomėgį iš medžio skaptuoti koplytstulpius, skulptūrėles, džiuginančias aplinkinius. Tamsų žiemos vakarą nuotaiką parskaidrins pasakojimas iš pasaulinės žurnalistikos istorijos - apie legendinę amerikietę žurnalistę Nellie Bly, daugiau kaip prieš 100 metų atlikusią pasaulyje pirmą žurnalistinį tyrimą psichiatrijos ligoninėje. Į ją su tarnybine užduotimi jauną drąsią žurnalistę pasiuntė taps pats garsusis Josephas Pulitzeris - iki šiol pačios prestižiškiausios šių dienų pasaulinės žurnalistikos premijos už tyrimus iniciatorius.
Tad įdomaus skaitymo ir nuoširdus ačiū visai „Žurnalistikos" almanacho komandai už darnų darbą!
Kviečiu prenumeruoti „Žurnalistiką" kitiems metams: https://www.prenumeruok.lt

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-12-28 14:43
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Gražina

2020-12-31 12:43

O kiek kainuoja prenumerata?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Antanas

2020-12-31 11:32

Puiku. Kur jį gauti?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media