Savaitės tema

Europos žmogaus teisių fondas neabejoja Fondo ir ekspertų kvalifikacija ir vertinimo objektyvumu, tačiau nori atkreipti dėmesį į tautinių mažumų žiniasklaidos finansavimo klausimą.

Sausio 27 d. grupė Lietuvos internetinės žiniasklaidos priemonių atstovų kreipėsi į Lietuvos respublikos Seimo narius, prašydami nepritarti Seime svarstomoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, pagal kurias būtų steigiamas naujas Žiniasklaidos rėmimo fondas (ŽRF). Kreipimosi autoriai atkreipė Seimo narių dėmesį į tai, kad minėtoms įstatymo pataisoms pritarianti „Interneto žiniasklaidos asociacija“ neturi įgaliojimų atstovauti visos internetinės žiniasklaidos Lietuvoje: „Pareiškiame, kad savo pritarimą Seime svarstomam Žiniasklaidos rėmimo fondo (ŽRF) steigimui (Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas) viešai išplatintame laiške išreiškusi „Interneto žiniasklaidos asociacija“ yra sudaryta tik iš 3 interneto portalų atstovų (delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt) ir neturi jokių įgaliojimų atstovauti visos internetinės žiniasklaidos Lietuvoje“, – rašoma 16-os interneto žiniasklaidos priemonių vadovų pasirašytame kreipimesi į Seimo narius.

Nuo 2018-ųjų, kai protestuodami dėl gerokai sumažinto finansavimo kultūros žurnalui „Literatūra ir menas“ išleidome tuščią numerį, iš esmės niekas nepasikeitė. Tuomet į susidariusią situaciją reagavo (bent taip deklaruota) Seimo kultūros komitetas: imtas svarstyti ir rengti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimas. Žiniasklaidos rėmimo fondo (ŽRF) steigimas vietoj dabar veikiančio Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) pristatytas kaip kultūrinės bendruomenės išprovokuotas veiksmas, siekiant pagerinti kultūrinės spaudos situaciją. Ar tikrai? Galiu drąsiai pareikšti: kultūrine spauda pasinaudota (praktiškai tuo buvau įsitikinęs nuo pat pradžių), pasinaudota tik kaip patrankų mėsa, priedanga