Savaitės tema

„Mediaskopo“ analitikai ištyrė 2019-2020 metų žiniasklaidos pranešimus apie tėvystę bei motinystę ir atrado didžiulį disbalansą, kaip piešiami tėčio ir mamos portretai.

Per 8 mėnesius, kuomet Lietuva gyvena pandemijos sąlygomis, praktiškai neliko nei vieno sektoriaus, kurio vienaip ar kitaip nepalietė koronavirusas. Vieniems verslams šis pasaulinio masto iššūkis tapo rimtu išbandymu ir privertė iš esmės peržiūrėti verslo strategiją, tuo tarpu kitus palietė mažiau ir netgi atvėrė naujų galimybių. Visgi IT ir IRT sektorių, įvardijamų kaip vienų stabiliausių, atstovai į susiklosčiusią situaciją žvelgia su racionaliu optimizmu.

Lapkričio 16 dieną laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius nuotoliniu būdu dalyvavo pirmajame Žiniasklaidos laisvės koalicijos ministrų susitikime, organizuotame Kanados ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijų. „Neramina tai, kad taikos metu žurnalistų žūsta daugiau, nei karo zonose. Mes smerkiame visus išpuolius, represijas ir smurtą prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, kurie yra persekiojami, sulaikomi ar net žudomi ne tik ginkluotų konfliktų, bet ir taikos metu“, – savo pasisakyme teigė L. Linkevičius.

Partijos ir jų sąrašų lyderiai paskelbė bent 532 apmokėtas reklamas „Facebook“ tinkle per paskutinį politinės kampanijos mėnesį. Kas penkta reklama buvo tikslinė, t.y. nukreipta į konkrečias gyventojų grupes (angl. „political targeting“). Politikai dukart dažniau žymėjo įrašus kaip politinę reklamą savo viešuose profiliuose negu privačiuose. Tai paaiškėjo po „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktos penkių, daugiausiai palaikymo rugpjūčio mėn. pabaigos – rugsėjo mėn. pradžios apklausose sulaukusių, partijų ir jų sąrašų lyderių „Facebook“ paskyrų apžvalgos.

Melagingos naujienos šiandien yra itin dažnas reiškinys. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės doc. dr. Živilės Sederevičiūtės-Pačiauskienės, šis reiškinys yra visada gyvas ir aktyvus, bet pastebimai suklesti visuomenei neramiu metu. „Baimė ir nerimas yra pats geriausias pagrindas paskleisti informaciją, nes žmonės jos patys aktyviai ieško. Bet kokia kaina siekiant situacijos paaiškinimo, ieškant atsakymų, nežinomybė priverčia lengviau patikėti bet kuo, net mažiausiu gandu. Tokia situacija dažnai pasinaudoja ir melagingų naujienų skleidėjai“, – sako Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Spalio 24-31 dienomis vyksta gražia tradicija tapusi, šiais metais jau 10-oji tarptautinė konferencija, skirta paminėti UNESCO Pasaulinę medijų ir informacinio raštingumo savaitę (Global Media and Information Literacy (MIL) Week). Konferenciją pavadinimu „Resisting Disinfodemic: MIL for everyone, by everyone”, atspindinčiu pastarojo laiko aktualijas: dezinformacijos ir netikrų naujienų plitimą, ir Jaunimo forumą, nuolat lydintį konferenciją, nuotoliniu būdu organizuoja UNESCO Komunikacijos ir informacijos sektorius ir Pietų Korėjos Respublika.