Redaktoriaus žodis

"Pažiūrėsime, kaip žieduojami paukščiai", - sakė Selemonas Paltanavičius, nors už lango jau buvo apniūkęs rudeniškas spalis, ir atrodė, kad jau visi paukščiai seniai šiltuosiuose kraštuose ir norintiems juos pamatyti Ventės Rage nebus ką veikti.

Prieš kelionę truputį baiminausi ir dėl oro. Šiemet, kaip tyčia, dangus vis prakiuręs ir prakiuręs. O kai už apykaklės tau laša, kai visas mirksi nuo rudeniškos darganos, tai ir dairytis į paukščius darosi problematiška. Tačiau kelionės rengėjai turbūt turėjo betarpišką ryšį su dangaus kanceliarija, oras buvo kaip užsakytas. Išvažiavome iš Vilniaus - lijo, grįžtant namo Vilnius vėl pasitiko lietumi, o prie Kuršių marių, kol ten buvome, maloniai švietė saulė. Ir šildė mus.

Šildė mus ir draugiška atmosfera, kurią pajutau tik įlipęs į autobusą. Juk į kelionę išsirengė nemažai žurnalistų klubo A (Aplinkosauga) narių, su kuriais kažkada kūrėme šį neformalų žurnalistų klubą, kartu keliavome po Lietuvą. Miela buvo vėl matyti mūsų klubo signatarus Salomėją Pranaitienę, Arūną Marcinkevičių, Jolantą Jurkūnienę, Audrę Srebalienę, Jūratę Mičiulienę, Augustą Uktverį, Adolfą Drungilą, na ir, aišku, mūsų klubo prezidentę Raimondą Karnackaitę. 

Užbėgdamas įvykiams už akių, noriu pasakyti, kad prie Kuršių marių į A klubą priėmėme dar du su mumis važiavusius kolegas - Luką Balandį ir Gintautą Čepulėną. Taigi, galima pasidžiaugti - A klubas augą! 

O abejones dėl paukščių buvimo iš karto išsklaidė mus pasitikęs Ventės ornitologijos stoties vadovas, ornitologas Vytautas Jusys: „Mūsų paukščiai išskridę, tačiau pro mus migruoja skandinavų, šiaurinių kraštų giesmininkai, tad žieduoti yra ką. Dabar visi į tinklus patekę paukščiai - užsieniečiai. Vizos išduotos Suomijoje, Rusijoje."

Ventės Ragas - pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Jo ilgis siekia 5,5 km, plotis - 2,2 km. Esant geram orui, priešingame marių krante matosi Preila. 

Ventės Ragas labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Pirmasis paukščius čia ėmė žieduoti Mikas Posingis, 1924-1944 m. dirbęs švyturio prižiūrėtoju. Jis pasiūlė prof. T. Ivanauskui čia įkurti žiedavimo stotį, tai ir buvo profesoriaus pastangų dėka padaryta 1929 metais.

Iš pradžių paukščiai buvo gaudomi užmetant tinklus ant krūmų ir į juos įvarant paukščius. 1959 m. buvo pastatytos specialios gaudyklės. 1978 m. Ventės Rage pastatyta didžioji paukščių gaudyklė, kuri buvo iškeliama į 25 metrų aukštį. 1982 m. stoties vedėjas Leonas Jezerskas sukūrė naujo tipo - zigzaginę gaudyklę į kurią paukščiai patekdavo tiek iš vienos, tiek ir iš kitos pusės. Prieš trejus metus renovavus stotį įrengta gaudyklė yra didžiausia pasaulyje.

Prisiminiau prieš keliolika metų čia girdėtus ilgamečio soties vadovo Leono Jezersko su pasididžiavimu sakytus žodžius: "Sovietmetyje ant žiedų būdavo užrašoma LITHUANIA, be SSR". Paukščiai po pasaulį nešiojo mūsų laisvės viltį... 

Čia yra pagrindinis Lietuvoje paukščių migracijos kelias, vedantis į Europos pietus, atogrąžas ir net pietinę Afriką. Per Ventės Ragą kartais praskrenda iki 300 tūkst. paukščių per metus. Stotyje per metus žieduojama iki 80 tūkst. paukščių. Absoliutus rekordas buvo 2002 m. rugsėjo 23 d., kai buvo sužieduoti 6519 sparnuočiai per parą. 

Ornitologai žieduojamus paukščius registruoja, užrašo žiedo numerį, paukščio rūšį, žiedavimo laiką, lytį. Apie Lietuvoje sužieduotus paukščius kasmet gaunama kelis šimtus pranešimų net iš 40 šalių - Europos, Afrikos, dalies Azijos.

Ventės rago ornitologinė stotis dabar priklauso Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui.

„Naujieji mūsų tinklai iš daug geresnės medžiagos. Anksčiau per dvejus trejus metus suplyšdavo. Dabar, kaip matau, iki pensijos nereikės naujo tinklo siūti", - juokiasi Vytautas Jusys.

Pasirodo, gaudyti paukščius net su moderniomis gaudyklėmis nėra taip paprasta. Viskas priklauso nuo vėjo krypties. Jeigu vėjas į pietus skrendančiam paukščiui pučia iš šiaurės, į uodegą, skristi nepatogu. Tada ir tinkluose jų mažai būna.

Šiandien vėjas palankus paukščių gaudymui, jų gaudyklėse nemažai spurda. Leido ir man palaikyti rankose karietaitę. Paukštelis mažas, visas ant delno telpa. Jaučiu jo šilumą, išgąstingai stuksinčią širdelę, matau dideles tamsias akis... Dedame nedidelį aliuminį žiedelį, ant kurio užrašyta ZOOL. MUSEUM KAUNAS LITHUANIA ir praskečiu pirštus. Paukštelis, pajutęs laisvę, purpteli į dangaus žydrynę. Koks jo bus likimas? 

Į Ventės Rago tinklus pakliūva smulkesni paukščiai - zylės, pečialindos, kikiliai, purpliai, volungės, karietaitės, strazdai, čimčiakai... Stambūs taip žemai neskrenda. Jie jaučiasi saugiau aukštai pakilę.

„Paukščiai iš šiaurės skrenda pietvakarių kryptimi. Virš jūros smulkiems sparnuočiams skristi pavojinga, tad traukia pakrante, - aiškina Vytautas Jusys. - Ties Palanga būna rekordiniai būriai. Pernai spalio 1 dieną pro Palangą praskrido 3 mln. paukščių, tądien pagavome beveik 6 tūkstančius. Paukščių kelias ties Klaipėda skyla. Vieni pasuka į Kuršių neriją. Kiti pamariu skrenda Ventės Rago link. Priskridę sausumos kraštą, paukščiai sutrinka, prieš juos iš visų pusių atsiveria vandens plotai, todėl jie ir tupia į krūmus. Norėdami juos privilioti ir šermukšnių prisodinome. Per marias ne visada drįsta skristi, ypač jei diena ūkanota, nematyti kito kranto. Taip ir įkliūva į mūsų tinklus."

1360 m. kryžiuočiai Ventės Rage pastatė Vindenburgo pilį ir bažnyčią, kurias vėliau sugriovė marių bangos. Pilies akmenys buvo panaudoti mūrinės bažnyčios statybai. Apie 1700 m. sugriuvo ir naujoji mūrinė Ventės bažnyčia. 1705 m. jos griuvėsiai buvo pervežti į Kintus ir panaudoti Kintų bažnyčios statybai. Čia stovi seniausias iš septynių Lietuvoje esančių švyturių, jis pastatytas 1863 m.

Jaunieji kabino spyną, žurnalistai- dirbo 

Dabar stotyje veikia muziejus, supažindinantis lankytojus su Kuršių marių gamtovaizdžiu, būdingiausiais biotopais, dažniausiai sutinkamais gyvūnais. Nuo 1994 m. leidžiamas žurnalas „Ventės Ragas" apie Nemuno deltos, Kuršių marių ir Baltijos pajūrio paukščius. 

Ekskursijų čia netrūksta. Smalsuoliai gali ne tik stebėti, kaip dirba ornitologai, bet ir paėmę iš jų rankų sužieduotą paukštį, paleisti į laisvę. Ypač tuo džiaugiasi vaikai. Atvykstantys gali užsisakyti ekskursiją su gidu, bet gali tiesiog stebėti ornitologų darbą. 

„Savaitgaliais pas mus dar ir kokios šešios nuotakos baltomis suknelėmis vaikštinėja, nes čia labai simbolinė vieta, - sako Vytautas Jusys. - Anksčiau jaunavedžiai spynas su meilės pažadais tvirtindavo prie senojo švyturio, o dabar specialiai marių pakrantėje padėjome meilės akmenį. Ten dabar visi savo spynas kabina." 

Vieną jaunavedžių porą matėme ir mes. Jaunieji kabino "ištikimybės spyną", turėjo darbo ir žurnalistai. Jolanta Jurkūnienė, Selemonas Paltanavičius, Adolfas Drungilas šnekino stoties darbuotojus, čia dirbančius savanorius, bus įdomios laidos per LRT radiją. Salomėja Pranaitienė su Gintautu Čepulėnu ruošė reportažą "Panoramai". Blykčiojo Jūratės Mičiulienės fotoaparatas, bus nuotraukų "Lietuvos žinioms". Rinko medžiagą Arūnas Marcinkevičius, bus įspūdžių, kuriuos paskelbs savaitraštyje "Savaitė". Augustas Uktveris dirbo ir su diktofonu, ir fotoaparatu, vadinasi, bus fotoreportažas "Žaliajame pasaulyje". Kažką užsirašinėjo ir šių eilučių autorius...