Pasijuokime kartu

Bičiulį ir kolegą Joną Vėlyvį jau palydėjome Anapilin, o jis vis grįžta pas mus. Mintyse, kolegų suėjimuose, periodikoje, jo knygose. Man vis atrodo, kad jis kažkur šalia, čia pat, už medžio,  kambario durų, namo kampo. Kad tuoj pasirodys ir nusišypsos savo miela dzūkiška šypsena.

Širdimi jį jaučiu. O protu suprantu: neateis, nenusišypsos...   

Šis Jono eilėraštis paimtas iš žurnalistų poezijos knygos "Šitas aidas toli girdis..."

Kiek jame sveiko ir gero humoro, gyvenimiškos patirties! Paskaitykime, pasijuokime kartu su Jonu.  Vytautas Žeimantas

Jonas Vėlyvis

 Eina pulkas žąsų

Eina pulkas žąsų,

Drąsiai mušdamas kojas.

O tarp jų nedrąsiai

Patrypčioja gaidžiai.

Žąsys veja gaidžius,

Kuo toliau nuo savęs,

O gaidžiai išdidžiai

Tik sparnais suplasnoja.

Eina pulkas žąsų

Prie upelio skaidraus

Ir supranta gaidžiai -

Vandeny nedraugaus.

Užgiedojo gaidžiai

Ir užbūrė žąsis...

Kas dabar pasakys

Kad gaidžiai ne draugai?

Žąsys tiesia sparnus -

Apkabina gaidžius.

O gaidžiai išdidžiai

Apkabina žąsis.

Eina pulkas žąsų

Eina pulkas gaidžių

Koks pasaulis puikus,

Kai tiek meilės širdžių!