Pasijuokime kartu

Arnoldas Čaikovskis

 Humoreska

„ĮTIK KAD NORI"

Atėjau i svečius, o toks karštis! Atsismaukiau kaklaraištį, atsisegiau marškinių apykaklę, nusivilkau švarką ir pakabinau jį ant kėdės atlošo.

Karštis pečiuose kiek atlėgo, tačiau kojos buvo tarytum įmerktos į vonią su verdančiu vandeniu. Ir aš nusiaviau po stalu batus. Neplautos kojinės, man pasirodė, smirdėjo neypatingai.

Dabar ėmiau dairytis, kas ant stalo. Žvilgsnis įstrigo pomidorų mišrainėje. O aš vegetaras. Nedelsti! Žiū, ims ir kuris kitas svečias prisivers pilną lėkštę.

Griebiau lėkštę su pomidorais ir ėmiau juos šluoti.

Šeimininkė, įbedusi akis į mane, ėmė kosčioti.

- Pone Švirkštai...

Aš atsiplėšiau nuo lėkštės tik tuomet, kai ji liko tuščia. Dar porą sykių lyžtelėjau nuo jos likusią grietinę ir, pamatęs, kad šeimininkės veidą išpylė pomidorų spalvos dėmės, pasakiau:

- Jums aiškiausias bronchų uždegimas. Kosite, ir dar tos raudonos dėmės ant skruostų! Temperatūra pakilo?

Žiūriu, slyvos ir vyšnios! Manot rysiu su kauliukais? Kur tau! Juk aš išauklėtas.

Kauliukus dailiai sudėjau ant baltos staltiesės, kad poliruoto stalo nesudergčiau, paprašiau šeimininkės lygintuvo ir nužėriau į stalo kraštus lėkštes. Negi skaldysi kauliukus lėkštėje! Iš lėkštės tik šukės liks.

Užsimojau lygintuvu...   .

Žiūriu, kažkaip erdvu pasidarė, svečius nuo stalo lyg viesulas nupūtė. Kas ant minkštasuolio suglebo ir žiaukčioja, kas greta praviro lango vėdinasi. Ir visi į mane žiūri tokiomis akimis, kad, atrodo, tuoj tuoj praris. O pobūvio šeimininkė uosto iš buteliuko amoniaką.

- Aha, slogą pasigavote? - sakau užjausdamas ir pats susirūpinau. Kur pakliuvau! Gal čia siaučia Honkongo gripas? Dėl visa pikta ėmiau dairytis:

- Kur nujojote mano skrybėlę ir skėtį? Staiga girdžiu: brinkt! Ogi šeimininkė po stalu išsitiesė... Keista. Jai bloga, kai man gera.