Nuomonių barometras

Kiekvieną akimirką mes mirštame, kiekvieną akimirką mus lydi mirties dvelksmas. Net kur ne kur rudenėjantys lapai mums primena apie artėjantį gamtos sąstingio laikotarpį. Gyvename mirties kultūros triumfe – tai taip kasdieniška, jog nepastebima. Skulptoriaus Gedimino Piekuro ir architektės Aušros Gvildienės skulptūrinis sprendimas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kiemelyje (2026) – paauksuotos Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės kaukolės, komponuotos vienoje pagalvėje ant klasikinio postamento – tapo dar vienu impulsu, privertusiu visuomenę krūptelėti nuo savo pačios laikinumo suvokimo. Ar ne todėl, kad mirties eskalavimas, ypač tebesitęsiančių geopolitinių tragedijų ir karo Ukrainoje akivaizdoje, tapo pernelyg arti mūsų? Ir šis visą apimantis mirties eskalavimas yra nusivylimo viskuo priežastis. Žinoma, tai tik prielaida.

Jau kelias dienas esu Vilniuje. Sostinėje šiandien lyja. Ir nieko nauja: seniai aišku, kad bet kokia pastanga įdomiau, prasmingiau, netikėčiau, provokatiškiau skulptūriškai ir architektūriškai dekoruoti viešąją erdvę, susilauks piktų, vulgarių replikų ir patyčių. Taip nutiko ir su neseniai Vrublevskių bibliotekos (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) kiemelyje atidengtu skulptoriaus Gedimino Piekuro ir architektės Aušros Gvildienės kūriniu „Žygimantas ir Barbora“.