Nuomonių barometras

Žurnalistas, nusipelnęs gamtosaugininkas, Česlovo Kudabos premijos laureatas Juozas Stasinas dalijasi įžvalgomis apie tai, ko šiandien labiausiai trūksta mūsų santykiui su aplinka ir valstybe. Autorius jautriai ir atvirai kalba apie tai, kad biurokratiniai sprendimai bei „iš viršaus“ diktuojamos reformos dažnai lieka svetimos visuomenei, todėl tampa neveiksmingos. Jis kviečia valstybininkus atsigręžti į žmones ir ieškoti nuoširdaus dialogo, užuot naudojus spaudimą ar tenkinus siaurus lobistų interesus. Remdamasis istoriniais pavyzdžiais ir autoritetingų gamtosaugininkų pamokomis, autorius teigia, kad bet koks įstatymas bus miręs, jei piliečiai juo netikės. Tai raginimas pagaliau grįžti prie bendražmogiškos kultūros, kurioje susikalbėjimas, asmeninis pavyzdys ir pagarba gamtai yra svarbiau už bet kokias represines priemones.

Lietuvos kultūros lauke šiuo metu vyksta procesai, kurių nebegalima įvardyti tiesiog „diskusija“. Tai, kas prasidėjo praėjusių metų gruodį, kai Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) prezidentas Jonas Staselis, vykdydamas LRT tarybos Turinio valdymo komiteto pavedimą, iškėlė klausimus dėl mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo bei finansų valdymo skaidrumo, šiandien transformavosi į sistemingą asmens persekiojimą. Ar mes vis dar esame pilietinė bendruomenė, ar tik pasyvūs stebėtojai?