Nuomonių barometras

Sausio 21 d. įvyko pirmasis nuotolinis Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės posėdis dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2675. Projekto Nr. XIIIP-2675 tikslas – sudaryti sąlygas žurnalistams laisvai ir nevaržomai viešojo intereso tikslais gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų, taip užtikrinant visuomenės teisę gauti informaciją.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) priėmė tris sprendimus dėl penkių publikacijų apie Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kuriais konstatavo, kad UAB „Lietuvos rytas“ bei UAB „Lrytas“ pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą.

Sakoma, lengviausia – plaukti pasroviui, kai ne pats bent makaluoji kojomis ir rankomis, o tave neša stipri laiko srovė ar apglėbusi, pagavusi triukšminga minia. Nesvarbu, kur neša. Lai neša... Lyg ir lengviausia tada, kai toks laikas, kaip motina, tave glosto, ramina, užliūliuoja. Ir kuo tave anksčiau tokia srovė, minia pagauna, vis mažiau lieka galimybių tapti savimi. Niekieno neblaškomam, nenešamam.

Lietuvos žiniasklaidą galima laikyti jau subrendusia – redakcijos vis rečiau parodo iššaukiančių vaizdų, vis atsakingiau vertina poreikį išklausyti visas puses. Nors su turiniu situacija nėra bloga, bet vis tiek laikas nuo laiko visuomenei atsiranda poreikis patikrinti vieno ar kito straipsnio ar reportažo santykį su profesine etika. Ir tada mes susiduriame su iki šiol pilnai neišspręstu klausimas – kas ir kaip turėtų vertinti žiniasklaidos etiką? Dabartinė sistema primena banaloką posakį “devynios auklės, vaikas be galvos”.