2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: Tilžės aktas nesudegė: metų metus ieškotas lobis slypėjo muziejaus archyvuose

2022-12-02
 
Staigmena: Vytauto Didžiojo karo muziejus uostamiesčio muziejininkams paskolino originalų 1918 metų Tilžės akto egzempliorių.Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Staigmena: Vytauto Didžiojo karo muziejus uostamiesčio muziejininkams paskolino originalų 1918 metų Tilžės akto egzempliorių.Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Asta Dykovienė
Tilžės aktas, Mažosios Lietuvos dokumentas, savo svarba beveik prilygstąs Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės deklaracijai - tarsi dar vienas lietuviškasis Gralis, kurio originalas ieškotas metų metus, beveik praradus viltį jį surasti. Vis dėlto artėjant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui, paaiškėjo, kad originalus šis istorinės svarbos lobis slypėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvuose.
BEVEIK DEJA VU
Klaipėdos universiteto profesorius, šviesaus atminimo Stasys Vaitekūnas (1941-2016), it koks detektyvas, ilgus metus ieškojo Vasario 16-osios akto originalo. Beveik prieš 10 metų, kalbėdamas su dienraščio žurnalistais, profesorius spėjo užčiuopęs galimos šio akto rankraščio buvimo vietos gijas ir ištarė metaforą, vėliau tapusią tam tikru burtažodžiu: "Svarbūs dokumentai nedega." S. Vaitekūnas savo gyvenimo Gralio surasti nespėjo, nepraėjus nė keturiems mėnesiams po jo mirties, ši sėkmė aplankė jo kolegą, profesorių, dabartinį Europos parlamentarą Liudą Mažylį. 2017 m. kovo 29 d., Vokietijos diplomatiniame archyve jis rado nutarimo dėl 1918 m. Vasario 16 d. Nepriklausomybės paskelbimo originalą lietuvių kalba. Tuomet, artinantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, tai buvo stiprus emocinis pakylėjimas visiems šalies žmonėms, ne tik valstybininkams ar mokslininkams.
Dabar, belaukiant kito šimtmečio - Klaipėdos karšto prijungimo prie Lietuvos jubiliejaus, staiga pavyko atrasti dar vieną svarbų dokumentą, kurį tyrinėtojai jau manė esant prarastą - Tilžės akto originalą, pareiškimą, kuriuo Prūsijos lietuviai išreiškė pageidavimą, kad kraštas būtų prijungtas prie Lietuvos.
BURTAŽODIS VĖL SUVEIKĖ
Rengdama istorinę parodą šia proga, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė visur viešai prieinamuose šaltiniuose ieškojo eksponatų, kurie galėtų tikti ekspozicijai šiai progai. Viskas buvo labai paprasta, pradėjau žiūrinėti, ką virtualioje erdvėje turi Vytauto Didžiojo karo muziejus ir staiga pamatau Tilžės aktą, netikiu savo akimis. Ir čia, prisiminus S. Vaitekūno metaforą, kad svarbūs dokumentai nedega, tyrėjai nusišypsojo stulbinanti sėkmė. "Viskas buvo labai paprasta, pradėjau žiūrinėti, ką virtualioje erdvėje turi Vytauto Didžiojo karo muziejus ir staiga pamatau Tilžės aktą, netikiu savo akimis. Juk iki tol mes šio dokumento originalo nematėme. Vyravo įvairios versijos, galbūt Tilžės aktas buvo pasirašytas vėliau, gal jo ir nebuvo, bet štai dabar matome, kad jis yra. Ir tai labai svarbu. Dokumentas buvo ypač svarbus 1923 m. įvykiams, nes juo liudijama, kad dalis krašto žmonių pritaria prijungimui", - kalbėjo Z. Genienė. Vytauto Didžiojo karo muziejui leidus, Klaipėdoje bus eksponuojamas Tilžės akto originalas. Pirmieji smalsuoliai jį jau galės išvysti šiandien oficialiame Tilžės akto pasirašymui skirtame iškilmingame renginyje Pilies muziejaus Konferencijų salėje.
ŽINGSNIS LINK SUKILIMO
Mažosios Lietuvos tautinės tarybos 1918 m. lapkričio 30 d. pareiškimas - dar kitaip vadinamas Tilžės aktu - laukė savo valandos Vytauto Didžiojo karo muziejaus spaudos rinkiniuose, kur saugoma daugiau nei 60 tūkst. eksponatų. Originalus, jokiuose istorijos vadovėliuose nematytas Tilžės aktas atrastas likus keliems mėnesiams iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio, vadinamojo sukilimo, minėjimo. Šiandien neabejojama, kad Tilžės aktas iš dalies lėmė, kad 1923 m. Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos ir šiandien Lietuva gali vadintis jūrine valstybe.
"Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyventi, ir į tai, kad mes, lietuviai, čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų daugumą, reikalaujame mes, remdamiesi Vilsono paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Maž. Lietuvos prie Didž. Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada, visas savo jėgas už įvykdymą minėtojo siekio pašvęsti", - rašoma Tilžės akte. Pareiškimą pasirašė 24 signatarai: Jonas Vanagaitis, Mikelis Deivikas, Mikas Banaitis, Kristupas Kupelis, Jurgis Lėbartas, Jurgis Gronavas, Mikelis Mačiulis, Jokūbas Juška, Viktoras Gailius, Ansas Smalakys, Mikelis Lymantas, D. Kalniškis, Enzys Jagomastas, Liudvikas Deivikas, Emilis Bendikas, Mikelis Klečkus, Martynas Jankus, Kristupas Paura, Jonas Fridrichas Sūbaitis, Jurgis Arnašius, Jonas Užpurvis, Mikelis Reidys, Valteris Didžys ir Jurgis Margis.
ILGA KELIONĖ JŪRA
Mažosios Lietuvos tautinė taryba, norėdama, kad išreikšti siekiai būtų įgyvendinti, nutarė Aktą įteikti Santarvės valstybėms ir taip jį paskelbti. Aišku, labai džiaugiamės šiuo dokumentu, tik gaila, kad ne mes tuokart jį įsigijome. "1918 m. gruodžio mėnesį į Karaliaučių išvyko J. Vanagaitis ir Jurgis Aukštuolaitis, tačiau Santarvės atstovų ten nerado, todėl pasuko link Dancigo. Yra žinoma, kad Dancige rado Danijos Raudonojo Kryžiaus laivą. Tarpininkaujant jo kapitonui, susisiekė su Prancūzijos karinio laivo-kreiserio kapitonu, įteikė jam keturis Tilžės akto egzempliorius su viltimi, kad jie bus perduoti Prancūzijos, Anglijos, Italijos ir JAV atstovams. Penktas egzempliorius ir jį lydintys dokumentai buvo įteikti minėto Danijos laivo kapitonui ir netrukus paskelbti Danijos, o vėliau ir Vokietijos spaudoje", - teigė Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikai.
Ilgai manyta, kad nė vienas dokumento originalas neišliko, nes pagrindiniai žinomi šaltiniai, liudiję akto pasirašymo faktą, buvo tik 1926 m. ir 1936 m. išleisti Tilžės akto plakatai.
TAISYTAS ŠEŠTAS EGZEMPLIORIUS
Vytauto Didžiojo karo muziejaus saugomas Tilžės akto rankraštis yra dvipusis, su korektūromis ir originaliais parašais, užklijuotas ant vienspalvio popieriaus lapo, kitoje pusėje - spaudinys su parašais. Todėl tikėtina, kad tai vienas iš šešių šio akto egzempliorių, pagal kurį galėjo būti sumaketuoti ir išleisti minėti plakatai.
"Į Spaudos rinkinį ši išskirtinė vertybė pateko dar 1983-iaisiais. Žinoma tik tiek, kad šis akto rankraštis buvo nupirktas iš R. Špigelskienės. Daugiau informacijos apie unikalų rankraštį pardavusią moterį neturime", - teigė muziejininkai.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Spaudos rinkinyje saugomi ir gana reti, 1926 m. išleisti Tilžės akto plakatai bei daugeliui gerai žinomas paties Tilžės akto signataro J. Vanagaičio iniciatyva 1936 m. "Ryto" spaustuvėje išleistas plakatas su deklaracijos tekstu ir parašais. "Aišku, labai džiaugiamės šiuo dokumentu, tik gaila, kad ne mes tuokart jį įsigijome. Būtų buvę labai miela Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje turėti Tilžės akto originalą", - pastebėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.
 
Iš "Klaipėda" 
Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-12-23 14:30
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media