Todėl siūlau (kol dar nevėlu?) apsispręsti, neveblenti ir tvirtai pasakyti, kas mums yra lietuvių kalba. Ar tai priemonė paprasčiausiai susišnekėti, kurią galime iškeisti į kitą, patogesnę susišnekėti buitinę kalbą. Jaučiame, kad mūsų suverenitetas sparčiai siaurėja. Tvirtai tikiu, kad galiausiai mūsų suvereniteto liks tik tokie dekoratyviniai ženklai, kaip vėliava, herbas, himnas ir gal gana?

Labai siaurinamas suverinitetas, kaip pabrėžia filosofas Vytautas Radžvilas, beliks tik teisė tvarkyti komunalinio ūkio reikalas. Tuo pačiu išsižadant savo istorinės atminties, tautinės savigarbos.

Ir štai ką sako garsus teatro režisierius J.Vaitkus: „Visas blogis eina iš jos, iš valstybės. Reikėtų steigti tribunolą ir teisti tas valstybes, iš kurios bėga žmonės ir dėl kurios problemų iškyla kitoms valstybėms, vadovus.

Savęs pervertinimas labai pavojingas kiekvienam ir visos tironijos, visi valstybiniai iškrypimai yra būtent šito fenomeno padarinys".

Lietuvoje ilgai trunkančių ir dar nesibaigiančių „reformų" padarinys yra milžiniško mąsto emigracija - Lietuvos istorijoje neregėtas fizinis tautos nykimas - tai tautos išlikimo klausimas. Jie niekada nesijaus savo žemės šeimininkais, nei jų vaikai, o laikinais svečiais užsukę trumpam puodeliui arbatos!

Sovietinius laikus nedrįsčiau lyginti su nūdiena ir štai kodėl? Nes anais laikais buvo laikomasi elementaraus padorumo, tvirto žodžio bei savigarbos. Pažadėjai ir tvirtai laikosi pažado - išsisukinėjimas ir apgaulės buvo svetimos. Nepriklausomoje Lietuvoje bėgdami nuo sovietinio „palikimo", metėmės į kitą kraštutinumą ir kas nebuvo išnaikinta per 50 okupacijos metų, dabar mes patys (t.y. valdžia) sugebėjome padaryti ir pasirodyti žymiai greičiau.

Todėl ir kviečiu trumpai kelionei po Gedimino prospektą pasižvalgyti ir įsitikinti, kaip mes skubame diegti nutautinimo darbus.

Gedimino prospektas (buvęs Lenino prospektas) sovietmečiu puikavosi ištisai lietuviškais pavadinimais. Kavinės bei restoranai: „Svajonė" (čia mes bėgdavome išgerti geros kavos - po aštuoniolika kapeikų), „Šešupė" -buvo švari, nebrangi valgykla -ten savo karjerą tęsė K.Butrimienė, „Vaikų pasaulis" - vertėtų išskirtinai pabrėžti, kad naujagimiams ir paaugliams buvo žymiai pigesni rūbeliai negu suaugusiems, „Mėsa" - erdvi didžiulė parduotuvė (dabar kazino), mėsą čia kapojo simpatiškas, malonus žydelis Jaša (vėliau jis išvyko į Izraelį), „Pienas", „Neringa" - labai jauki, rašytojų pamėgta kavinė, „Literatų svetainė" - kas ėjo ir užsuko ieškodamas tai Petro Rasčiaus, tai Pauliaus Širvio, „Foto" ateljė - buvo vienintelė nespalvota (juodai balta), po šiai dienai ryškiausios, kokybiškos nuotraukos. Dirbo mūsų mėgstamas Erikas, kuris ryškindavo, retušuodavo dideles ir mažas nuotraukas. Mes, studentės, jį labai mėgome, dažnai fotografuodavomės!

Įstojus į ES šie lietuviški pavadinimai pamažėl dingo ir priviso gausybė sunkiai išverčiamų ir iššifruojamų pavadinimų: „Coffee inn", „Hamburger", „Post scriptum", „Glory Born by Stikliai", „KFC"...

Visa tai skaitai ir pasigendi tikro lietuviško, kas daro lietuvį tikrai lietuviu savo tėvynėje Lietuvoje. Pagalvoju, kam gerbti lietuvius, jei jie patys savęs negerbia?

Pasižiūri ir susimąstai: mes gyvename svetimą gyvenimą, siūlau nenuolaidžiauti ir nesilankstyti! Neleiskime nuvertinti lietuvių kalbos. Nėra jausmo, kad žmogus yra savo valstybės šeimininkas, tai prisitaikėlis, vengiantis viešumo, visko bijantis, todėl apsidraudimui griebiasi paskutinio šiaudo ir nurodo, kad tai sovietinės sistemos palikimas. Ir ką jis gali padaryti? Atsiprašau, bet sovietmečiu lietuviškų pavadinimų kavinėse, parduotuvėse buvo nepalyginamai gausiau!

Tikrai nuo tokių „smulkmenų" ir prasideda tikra globalizacija.

Kai poetės, vertėjos Ramutė Skučaitės paklausė: kokias grėsmes lietuvių kalbai įžvelgiate?

„Bene viena iš pačių pavojingiausių yra abejingumas, esą juk susikalbu, tai ko dar? O dar labai daug ko," - atsakė poetė.

O poetas Gintaras Blizgys sako: „Viskas, kas ateina iš valdžios, labai pavojinga" (tai yra dirbtina ir tarsi primetama). Idealus dalykas, kai viską atranda pats žmogus. Turi būti dermė tarp valdžios ir žmogaus...".

Ar tokia yra Lietuvoje?

Todėl čia ir peršasi mintis: didžiulė takoskyra tarp eilinių, paprastų piliečių ir pinigų valdžios, nes šiuo metu (niekam ne paslaptis) Lietuvoje įsitvirtino verslo partijų Seimas!

Artėja savivaldos, po to Seimo rinkimai, todėl rinkėjams žadama:

„Gavę valdžią, mes panaikinsime muitą druskai ir tuomet kiekvienas galės bertis jos į valgį tiek, kiek panorės...

O atėjus šildymo sezonui - nepamirškite katėms nukirsti uodegų - kad vaikščiodamos pro duris mažiau šilumos išleistų!".

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-09-04 08:35

Atgal