Kitu kampu

Alfonsas Kairys

MOČIUTĖS AKYS

Jose... apsiblaususiose, bet dar mėlį išlaikiusiose, gyvenimo praeitis ir šios dienos skausmas.

Drebančia ranka skaičiuoja baltus centukus. Staiga autobusas sustoja... Jie pasipila iš rankų. Jie - tai 1, 2, 5 (šių mažiausia) nominalo centai...

Pasilenkusi renka. Juk tai jos 350 litų pašalpos pinigėliai. Jie - jos šiandienos duonos ir pieno šlakelio centai...

Šiandien, o rytoj, rytoj vėl reikės ištiesus ranką maldaut...

Paklaustumėm, kodėl jos senatvė tokia. Sūnus anksti mirė, vyras negrįžo iš Afgano, liga pakirto ją, dar nė pusšimčio nesulaukusią.

Atpildas už pragyventą gyvenimą... 350 litų. Negali padėti senutei tie, kurie po 3500 gauna, nes jiems tokie nerūpi.

Galėtų gal į kokius senelių globos namus patekti, bet... LAISVĖ brangiau...

Ir važiuoja kasdien stoties link: ji ir jos pakeleivis - plastmasinis, nežinia ko prikrautas, maišas ir apsiblaususios akys

PAGAL SKELBIMĄ

Jo rankose savasis Gyvenimo aprašymas (madingai vadinamas CV). Jis skaito ir skaito savo gyvenimo istoriją. Regis, nieko nepraleista: ir anglų kalbą moka (lietuvių darbdaviams dabar jau nebereikia!), ir vokiečių - šiek tiek, rusų kalba šneka puikiai...

Jau kelintą kartą veža CV į darbovietes. Ir visur girdi tą patį besityčiojantį atsakymą: ryto paskambinsim. Taip jau metai, metai, kai labai norisi VALGYTI.

Gal šįsyk pavyks. Gal fortūna nusišypsos. Bet fortūna darbdavio lūpomis vėl, reik manyt, paklaus: „O kokia darbo patirtis".

Iš kur ji gali būti, jei tik prieš metus aukštoji baigta. Iš kur, DARBDAVY!

JIE

Jie įlipa į autobusą, pasiremdami ramentais.

Vienas - jaunas, kitas - jau kelių dešimčių sulaukęs.

Ir vienas ir kitas be vienos kojos. Pirmasis ją prarado, misdamas narkotikais, antrasis - Afganistane. Abu luoši, abu užuojautos verti...

AŠAROS AKYSE

Ašarų pilnos akys... Ji jauna: gal aštuoniolikos. Renka mobiliojo telefono numerį, renka dar ir dar. Atsiliepia... ilgi signalai, ilgi, ilgi...

O vakar jos akys buvo linksmai spindinčios, nes vakar ji kalbėjosi su, jai rodės, ją mylinčiu jaunuoliu. Praėjo naktis ir nusinešė juoką, palaimą.

Liko... tik ašaros ir ilgi telefono signalai...Jai skaudu... Kur ji pasuks dabar? Ar koks nors takelis nuves vėl ją į šalį, kurios vardas „MEILĖ", ar vėl į taką „PRARADIMAS".