Dažnai girdime, kad pažangos siekiama švietimu, kultūra, inovacijomis, tačiau mano nuomone, nepelnytai pamirštamas vienas pagrindinių sveikos visuomenės aspektų - bendradarbiavimas. Tai tampa problema susiskaldžiusioje visuomenėje, kurią dar labiau gilina socialinė atskirtis. Atskirtis itin aštriai smogia per silpniausią vietą - tarp skirtingo amžiaus kartų santykius. Kai tarp vyriausiųjų ir jaunesniųjų atsiranda praraja, mes nebesimokome vieni iš kitų, neįgauname vertingos patirties. Kai dingsta ryšys tarp jauno ir patyrusio, visuomenė atsilieka ir kiekvieną sykį savo kelią pradeda nuo nulio. Tai žalinga mums tiek moraline, tiek ekonomine prasme.

LENGVIAU GYVENTI NEMATANT SKURDO

Sumanūs vadovai žino, kad patyrę komandos nariai - geri mokytojai naujokams. Naujokų energija yra gyvybiškai svarbi, tačiau ji turi būti nukreipta tinkama linkme.

Visuomenėje vyksta panašiai. Jei nauja karta mokosi iš ankstesnės - visuomenė auga, tampa išmintingesnė. Bendravimas tarp kartų - tai patirties perdavimo procesas.

Nebūtina kalbėti apie dideles idėjas. Ar kada bendravote su savo seneliais apie brandą, pirmą meilę, vaiko laukimą? Būtent taip yra daugelyje pažengusių šalių. Tačiau Lietuvoje yra kitaip. Mes atskyrėme senjorus nuo visuomenės. Galbūt mums gėda, kad taip pasielgėme, todėl dažnai renkamės to nepastebėti. Galbūt nematant skurstančių lengviau gyventi?

KAIP TAI SPRENDŽIAMA KITUR?

Atskirtis, apie kurią kalbu, glaudžiai susijusi su senjorų ekonomine padėtimi. Mokslininkams studijuojant sveikų visuomenių pavyzdžius Kosta Rikoje, Kalifornijoje, Italijoje, Graikijoje bei Japonijoje (šiose šalyse fiksuojamas didžiausias šimtamečių skaičius), išskiriamos kelios ilgaamžiškumo priežastys: sveika mityba, intensyvus judėjimas ir aktyvūs socialiniai įpročiai. Gali pasirodyti, kad tik pirmosios dvi susijusios su finansinėmis galimybėmis, tačiau trečioji - taip pat. Juk kai pagalvojame apie senjorą, su kuriuo norisi bendrauti, įsivaizduojame sėkmingą, besišypsantį, savarankišką, turintį platų akiratį žmogų. Tačiau skurdas atima gyvenimišką džiaugsmą ir kartu nubloškia į socialinę izoliaciją.

NUO KO PRADĖSIME?

Pirmas žingsnis, kuris padėtų kilti iš šios duobės - tai socialinė integracija per visuomeninę veiklą bei įvarius grupinius užsiėmimus. Tokia praktika įprasta visur vakaruose. Šių užsiemimų dėka senjorai atsipalaiduoja, randa bendraminčių, socializuojasi, pagerėja jų nuotaika, atsiranda pasitikėjimas savimi ir gyvenimiškas džiaugsmas. Vienas įdomesnių tokios veiklos pavyzdžių - Kartų Bendravimo programa, tampanti vis populiaresnė vakarų šalyse. Jos esmė paprasta - vaikų globos namų auklėtiniams organizuojamos ekskursijos į senelių globos namus. Viešnagių metu vaikai ir senjorai bendrauja, žaidžia, vykdo įvairias kūrybines veiklas, ruošia kartu pamokas. Paprasta ir genialu, visi laimingi.

KOSMINIAI PINIGAI?

Visada atsiras žmonių, sakančių, kad senjorų pajamų didinimas neturėtų būti prioritetas, ir visi bandymai tai daryti tėra populistinis pinigų švaistymas. Dar jie sakys, kad nėra pinigų, reikia taupyti, susiveržti diržus. Kalbant atvirai - laikau tai niekur nevedančia ir netgi toksiška demagogija. Turime dirbti, ieškoti ekonominių sprendimų.

Tie, kas šiek tiek susipažinęs su ekonomika, žino, kad diržų veržimas nebūtinai yra vienintelis geriausias sprendimas. Leiskite papasakoti trumpą istoriją, susijusią su 2008 m. pasauline finansų krize. Jai prasidėjus, visi suskubo taupyti ir, žinoma, „veržtis diržus". Tuo metu amerikiečių akys nukrypo į NASA kosmoso agentūrą, kuri kasmet iš mokesčių mokėtojų gaudavo milijardus. Vienos konferencijos metu NASA vadovas sulaukė klausimų apie tuos milijardus. Visuomenė norėjo suprasti, kodėl finansinės krizės metu kažkas už jų pinigus skraido raketomis po kosmosą. Klausimas logiškas ir teisingas, bet NASA vadovo atsakymas pritrenkė publiką. „Taip, mūsų raketos skrenda į kosmosą, ir mes išleidžiame daug pinigų. Tačiau tuos pinigus mes išleidžiame ne kosmose. Mes juos išleidžiame čia, Žemėje, Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Tie pinigai skatina mokslo bei technikos pažangą, kuria darbo vietas. Tais pinigais mokami atlyginimai, kurie stimuliuoja ekonomiką".

Taigi, senjorai savo pajamas irgi išleis čia, Lietuvoje: mūsų parduotuvėse, vaistinėse, kirpyklose įliedami pinigus į mūsų šalies ekonomiką ir taip didindami savo integraciją.

Daugiau informacijos:

Paulius Zaviša

Elektroninis paštas paulius.zavisa@gmail.com

Tel. Nr. 860106996

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-09-22 12:46

Atgal