Kitu kampu

Turbūt daugeliui tautiečių, Lietuvos Respublikos piliečių kyla šiurpuliai: per pastarąsias paras kasdien patvirtinama iki dviejų tūkstančių naujų koronaviruso atvejų; per šventinį savaitgalį apgręžta 16 tūkstančių piktybinių vairuotojų, bandžiusių prasmukti pro policijos bei jų pagalbininkų postus, o nuo ribojimo įvedimo pradžios tokių „gudručių" skaičius viršijo 31 tūkstantį; autochuliganiškumas įgauna neįtikėtinus mastus ir formas: vienas, nesuvaldęs savo BMW, verčiasi ant savo automobilio stogo, kitas, buvęs neblaivus ir neturėdamas teisių, bando sprukti, dar kitas, ištemptas iš automašinos likusio laužo, vežamas į ligoninę...

Skaitai tokias medikų ir policijos suvestines ir galvoji, kas nutiko žmonėms? Ar neskaito, negirdi, nemato informacinių pranešimų apie itin sudėtingą pandeminę situaciją, ar niekaip neištvers per šventes nepabuvę giminių rate, kad ir kur jie būtų? Vieni apie COVID-19 nieko nesą girdėję, kiti į jį numoja ranka, esą tai pramanas, treti svaičioja, jog jokie skiepai nepadės ar net atneš žalos... Kas per pražūtingas apsvaigimas? Kas per abejingumas numoti ranka į skausmingus ir griežtus Vytauto Landsbergio, Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės skelbiamus raginimus, perspėjimus, netgi maldavimus susilaikyti nuo beprotiško šėliojimo didžiulio pavojaus žmonių sveikatai ir gyvybei akivaizdoje?!

Pasėdėkime namuose pozityviai prisimindami savo artimuosius, jei jie ir jūs metinių švenčių dienomis negalite būti kartu, pavartykime seniai rankose nelaikytą knygą ar giminės fotoalbumą, o jei mirtinas badas nespaudžia, į parduotuvę eikime kai ten nėra grūsties, kalėdine eglute pasidžiaukime per televiziją ar savąja, esančia namuose. Pagaliau dažniau pažvelkime pro savo buto langą - kaip gražiai plevena seniai lauktos pirmosios snaigės, kaip linksmai šokinėja zylės, rankiodamos pabertas saulėgrąžas, pamokime ranka pro šalį praeinančiam kaimynui ar net visai nepažįstamam... Kiekviena mūsų gyvenimo akimirka gali būti labai brangiai vertinama, jeigu protingai ją suvokiame.