2023 m. vasario 7 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: Dėl ko nerimauja Lietuvos moterys?

2022-11-01
 
Lietuvos moterų draugijos organizuotoje konferencijoje "Pandemijos kontekstas: krizė, baimės ir jų valdymas "
(spalio 21-23 d. Vilniuje)
aptarta situacija Lietuvoje, remiantis Vokietijos Fr. Ebert fondo atliktu tyrimu „Covid and Gender", NVO vadovių iš įvairių miestų ir rajonų informacija, specialisčių nuomone ir priimtas

KREIPIMASIS Į PREZIDENTĄ, SEIMĄ, VYRIAUSYBĘ

 


Lietuvos visuomenė gyvena keletą metų trunkančiose krizėse. Todėl dabar ypač svarbu vykdyti psichoedukaciją ir visokeriopai remti bendruomenes, organizacijas, ypač įstaigas, dirbančias krizių įveikimo srityje. Siūlome inicijuoti teisės aktus, įpareigosiančius regionuose formuoti krizių įveikimo komandas, kurios turėtų parengti krizių įveikimo ir valdymo planus, garantuotų komunikaciją tarp dirbančių šioje srityje bei teiktų pirmąją pagalbą krizės ištiktiesiems, jų artimiesiems, bendruomenėms.
Sveikatos apsauga jau ilgokai yra krizėje. Dėl didelių darbo krūvių, specialistų trūkumo, perteklinės dokumentacijos tvarkymo, pacientams skiriamas per mažas dėmesys, neužtikrinamas kokybiškų paslaugų suteikimas. Taip pat yra nepatenkinamas gydymo paslaugas teikiančių įstaigų pasiekiamumas. Šios problemos ypač jaučiamos provincijoje, atokiose savivaldybių vietovėse. Net ir esant pakankamai išplėtotam socialinių paslaugų tinklui, nėra išspręsta pavėžėjimo paslauga, o viešojo transporto paslaugas teikiančios savivaldybių įmonės nepajėgios išlaikyti nuostolingų maršrutų. Todėl pagyvenę, vieniši ir neįgalūs žmonės jaučia dalinę socialinę atskirtį.
Ypač sunki padėtis susiklostė šeimose, globojančiose suaugusius šeimos narius, turinčius psichinę negalią. Dažniausiai globa rūpinasi moterys. Tais atvejais, kai moterys vienišos, jų padėtis ypač sunki.
Pandemijos periodu ženkliai išaugo smurtas artimoje aplinkoje. Atkreiptinas dėmesys, jog būtinas visuomenės ir pareigūnų švietimas, siekiant atpažinti, tiksliai identifikuoti psichologinį ir seksualinį smurtą, nes tai būtų rimtų fizinių susidorojimų prevencija.
Ypač tai aktualu fizinę ir psichinę negalią turintiems žmonėms. Būtina garantuoti jų apsaugą nuo įvairių smurto rūšių. Labai svarbu identifikuoti nukentėjusiuosius ir suteikti jiems savalaikę profesionalią pagalbą.
Matome akivaizdžių spragų ir švietimo sistemoje. Akivaizdu, kad įtraukusis ugdymas ne visais atvejais pasiteisina. Trūksta specialistų, teikiančių pagalbą mokiniams, ypač vaikams, turintiems specialiųjų poreikių (pvz. disleksiją). Daugumai vaikų nesudaromos galimybės tinkamai įsisavinti dėstomų dalykų, todėl stebimas augantis korepetitorių poreikis ne tik vyresnėse gimnazijų klasėse, bet ir žemesnėse. Mokyklose neatliepiami ir itin gabių vaikų poreikiai, kadangi neturime jiems pritaikytos ugdymo sistemos. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog būtina sistemingai ugdyti moksleivių nuotolinio mokymosi įgūdžius, siekti vieningos nuotolinio mokymosi aplinkos kūrimo.
Prašome atkreipti dėmesį ir į nevyriausybinių moterų organizacijų padėtį. Nevyriausybinės moterų organizacijos neturi patalpų, nėra finansiškai remiamos, dirba savanoriškais pagrindais, teikia įvairias menkai apmokamas psichosocialines ir edukacines paslaugas. Joms sunku konkuruoti su teisininkų ir kitų profesionalų organizacijomis dėl finansavimo. Tačiau jų veikla ypač svarbi, nes būtent nevyriausybinės moterų organizacijos savanoriškai ateina į pagalbą atskirtyje esančioms visuomenės grupėms, kurias tik jos pažįsta, pasiekia, geriau už bet kurias institucijas žino realią situaciją, nėra susaistytos biurokratinių mechanizmų, be to, bendrai veiklai įtraukia daug savanorių - savo srities profesionalų. Būtina numatyti išskirtinį finansavimą moterų organizacijoms, ypač toms, kurios nuosekliai, nenutrūkstamai veikia ilgiau negu 10 metų ir yra įgijusios visuomenės pasitikėjimą.

 

 


APIE LIETUVOS MOTERŲ DRAUGIJĄ
Su Sąjūdžiu vystėsi aktyvus moterų judėjimas. Jo lyderės apsijungė į pirmąją nepriklausomoje Lietuvoje įkurtą moterų organizaciją, kurios narės aktyviai veikė visos šalies miestuose ir rajonuose, tapo iniciatorėmis dabar jau stiprių nevyriausybinių struktūrų įkūrime, kurių tikslas yra moterų informavimas, konsultavimas, švietimas, integravimo į darbą rinką ir kt. problemų sprendimas, pagalba smurtą patyrusioms moterims. Lietuvos moterų draugija (LMD) oficialiai įregistruota 1990 m. .Tai nevyriausybinė ir nepolitinė organizacija, vienijanti įvairaus amžiaus, tautybių, religijų bei pažiūrų moteris, besidominčias moterų lygiateisiškumo, švietimo, ekologijos bei dvasinio tobulėjimo klausimais. LMD jau daugiau negu ketvirtį amžiaus siekia padėti moterims spręsti pačias įvairiausias problemas: psichologines ,socialines ,lygių teisių realizavimo, moko integruotis į darbo rinką, pradėti savo verslą, padeda stiprinti pasitikėjimą savimi, vystyti lyderystės gebėjimus, įsisavinti informacines technologijas. Kadangi LMD logotipe yra moteris su kūdikiu- ypač didelis dėmesys skiriamas moterims auginančioms vaikus, kovai su smurtu artimoje aplinkoje.
1992 m. LMD tapo Tarptautinio moterų aljanso (International Alliance of Women (IAW) nare.,2002 m. - Tarptautinės moterų tarybos (International Council of Women (ICW)) nare.2015 m. - Pasaulinės kaimo moterų asociacijos nare (The Associated Country Women of the World).
Daugelyje tarptautinių projektų ,kuriuos LMD įgyvendino kartu su Vokietijos, D. Britanijos, Švedijos, Danijos, Prancūzijos ir kt. šalių organizacijomis buvo siekiama numatytų tikslų:
• Padėti moterims būti lygiateisėmis visuomenės narėmis.
• Siekti kuo aktyvesnio moterų dalyvavimo valstybės politiniame ir ekonominiame gyvenime.
• Mažinti dėl įvairių priežasčių susidariusią moterų socialinę atskirtį.
• Skatinti moterų švietimą.
• Kovoti su smurtu prieš moteris.
• Mokyti moteris siekti politinės ir profesinės karjeros, realizuoti savo idėjas, derinti visuomeninę veiklą su pareigomis šeimoje.
LMD narės įvairiose regioninėse organizacijose, kuriose jos aktyviai dirba taip pat įgyvendina numatytus uždavinius
 

 

ĮGYVENDINTI PROJEKTAI

 

1990-1993- Leidiniai „Moters kalendorius", „Dešimt Dievo įsakymų" (skirta vaikams ir išplatinta po Lietuvos mokyklas) bei eilė kt.
1992 m. Tarptautinė konferencija „Laisvė ir atsakomybė"(dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos moterų organizacijos)-Finansavo Lietuvos moterų draugija

 

 

1993 - 2000 m. Lietuvos moterų konsultacinis centras. Čia buvo teikiama nemokama teisinė ir psichologinė pagalba, vyko įvairūs kursai, vyko programa „Menas išgyventi" (bedarbėms), „Žingsniai į XXI amžių" (mergaitėms). Finansavo Vokietijos H.Biol fondas.
1998 - 2002 m. "Lietuvos gyventojų patarėjų biurų steigimas Lietuvoje", buvo įkurta 16 Patariamųjų biurų, apmokyta 150 patarėjų-konsultantų. Finansavo Didžiosios Britanijos "Know How" fondas.
2000 - 2005 m. "Ne! - smurtui prieš moteris" - organizuotos tarptautinės konferencijos ir seminarai, kuriuose dalyvavo mokslininkai, policininkai, studentai, moterų ir jaunimo organizacijų atstovai. Finansavo Vokietijos Fr. Ebert fondas.
2000 - 2004 m. "Dialogas":tėvų ir vaikų santykių gerinimui, bendravimui su paaugliais skirti mokymai.Kartu su Švedijos Dirbančiųjų švietimo asociacija (ABF-Norra Stor Stockholm) įgyvendintas projektas. Finansavo - Olof Palme Fund (Švedija).
2000 - 2001 m. "Teledarbas - nauja galimybė moterims" tarptautinis projektas (Lenkija, Prancūzija). Populiarinamas nuotolinis darbas, sukurtos metodikos, apmokyta 50 savanorių. Finansavo ES Leonardo da Vinci programa.
2001 - 2003 m. "E-darbas Rytų Europoje" tarptautinis projektas (dalyvavo Latvija, Lenkija, Lietuva, Prancūzija, Rumunija ir Vengrija). Finansavo Europos komisijos IST programa.
2004 m. įsteigtas LMD Nuotolinių studijų centras. Suteikiama galimybė tolimiausiuose šalies kampeliuose gyvenančioms moterims gauti informaciją ir joms naudingas žinias.
2006 - 2009 m. „Kaip siekti karjeros be skriaudos šeimai" - seminarai ir konferencijos moterims, siekiančioms politinės ir visuomeninės karjeros. Finansavo Fr. Ebert fondas, Vokietija.
2007 - 2008 m. projektas „Moterų žinių ir gebėjimų ugdymas, siekiant didinti moterų aktyvumą ir įtaką darbo rinkoje", finansavo Europos socialinis fondas.
2009 - 2011 m. „Moterų integracija į darbo rinką per sėkmę lemiančių įgūdžių formavimą". Finansavo ES socialinis fondas.
2011 - 2012 m. "Specialistų, mokytojų ir tėvų kompetencijų ugdymas vaikų elgesio ir mokymosi sutrikimų prevencijos srityje". Finansavo Vilniaus m. savivaldybė.
2013 m. "Moterų progresas - visų progresas" kartu su Rusijos moterų sąjunga. Finansavo LMD ir I.Grečičnikovo fondas, Rusija.
2013 - 2014 m. "NVO koalicija romų bendruomenei įgalinti" NVO programos Lietuvoje fondas.
2014 m. „Atsakomybė už savo vaikus. Tėvo ir motinos vaidmens stiprinimas" kartu su Baltarusijos moterų sąjunga. Finansavo Lietuvos moterų draugija.
2014 m. Europos moterų tarybos (ICW) Generalinė asamblėja ir seminaras „Moterys ir darbas: ekonominis įgalinimas". Finansavo Europos moterų taryba.
2015 m. „Atpažink diskriminacijos veidus". Finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
2016-2018m. „Pasirink pats".Finansavo sveikatos ministerija. finansuoja Europos socialinis fondas

 

 

 

LMD rėmėjai:

Heinrich Böll Fondas (Vokietija)

Olof Palme Fondas (Švedija)

Friedrich Ebert Fondas (Vokietija)

MATRA (Nyderlandai)

ES Leonardo da Vinci Programa

Europos Komisijos IST Programa

 

Atviros Visuomenės Instituto
Moterų programa (Vengrija)

 

Tarptautinis moterų aljansas

Danijos soroptimistės

UAB LearnKey

LR Sveikatos ministerija

LR Darbo ir socialinės apsaugos ministerija

 

Vilniaus m. savivaldybė
 
KONTAKTAI:
ŠVYTURIO 25-30,VILNIUS 20112, LIETUVA
EL. PAŠTAS lmdvilnius@gmail.com
tel.37068790610

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-11-29 14:38
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Aldona Kviedarienė

2022-11-06 11:13

Pritariu

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media