Aktualijos

Vytautas Žeimantas

Žinia, kad Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga gauna naujas patalpas Vilniuje mus jau pasiekė pernai. Tačiau retas kolega žinojo, kad siūlomos patalpos buvo labai prastame stovyje. Virš jų buvo kiauras stogas, lietaus vandenys „plovė" kambarių sienas, po kojomis trupėjo supuvusios grindys, grėsmingai atrodė sutrūniję elektros tinklai...

Tačiau vieta - nuostabi, pačiame miesto centre, Jogailos ir Smetonos gatvių kampe, šalia troleibusų stotelė. Ir namas įspūdingas, senoviškas, trijų aukštų, storų sienų, aukštų lubų, su senoviškais balkonais. Ir patalpos mums labai tinkamos, nesulyginamos su keliais kambarėliais S. Konarskio gatvėje. Patalpos erdvios, turinčios 177 kv. metrų plotą. Jose galės būti keletas darbo kabinetų, yra nemaža salė, kurioje galės vykti įvairūs renginiai. Yra platokas koridorius, tinkamas rengti parodas.

Tik štai, reikia labai rimto remonto, vadinasi, ir nemažų lėšų. Šios ir panašios mintys, stabdė norą skubiai pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės gerumu, tolino įkurtuvių džiaugsmą. Tačiau rankų niekas nenuleido, prasidėjo rėmėjų paieška. Dabar galima pasidžiaugti, kad remonto darbams lėšų davė rėmėjai, tarp kurių yra ir kaunietis, žinomas verslininkas Tautvydas Barštys.

Darbininkai, remontuojantys kambarius, dirbo spėriai, patalpas eksploatacijai žadėjo priduoti baigiantis kovui. Savo žodį praktiškai įvykdė. Ir štai ilgai lauktas NŽKA ir LŽS pirmininko Dainiaus Radzevičiaus kvietimas: Kovo 19 dieną, antradienį, visi, kas galite - į persikraustimo talką! Pakvietė ir ratuotus kolegas.

Talkininkų jau nuo ryto laukė mūsų „štabe" dirbančios Almonė Baltrūnienė ir Lina Mykolaitienė. Joms talkino Aldona Armalė ir Rasa Liškauskaitė. Moterys jau buvo prikrovusios kalnus dėžių su knygomis, dokumentais, smulkiais rakandais ir krovė vis naujas. Vyrams, aišku kliuvo nešikų dalia. Senjorus gražiai atstovavo Stanislovas Pleskus ir Albertas Vaidila. Džiaugėmės ir Kauno kolegų atstovo Vido Mačiulio darbštumu. Jis ir nešiojo, kaip jaunas, ir dar su sava mašina vežiojo krovinius.

Vilniaus skyrių atstovavo senas žurnalistas ir jaunas NŽKA narys Antanas Andrijonas. Beje, pastarasis, ne tik smagiai plušėjo, bet ir, prisiminęs ilgametę žurnalistinę praktiką automobilizmo srityje, sugebėjo gauti net du krovininius automobilius.

Šauniai dirbo ir grupelė studentų iš Vilniaus universiteto Studentų atstovybės, tik deja, neužsirašiau jų pavardžių. Maniau tai padaryti jau naujose patalpose, tačiau jie darbščiai triūsė tik išnešant daiktus iš televizijos pastato.

Po to paaiškėjo sena tiesa, kad nuo kalno eiti žymiai lengviau, negu kopti į kalną. Iš trečiojo aukšto daiktus išnešėme palyginus nesunkiai, tačiau kai reikėjo juos vėl sunešti į trečią aukštą...

Be to ir trečias aukštas sename name, turinčiame aukštas lubas, tampa vos ne ketvirtuoju. Tačiau vyrai nepasidavė. O į priekį, į pergalingas pabaigtuves juos vedė rankoves pasiraitojęs pats pirmininkas Dainius Radzevičius.
Kitą dieną į talką atėjo Rasa Liškauskaitė, Albertas Vaidila, Gerimantas Statinis. Daug talkininkų jau ir nereikėjo. Nešiojome spintas, lentynas, stalus. Pamažu vis labiau ryškėjo būsimų darbo kabinetų vaizdas. Mūsų moterys Lina Mykolaitienė ir Almonė Baltrūnienė sutvarkiusios savas darbo vietas, parymo ties pilnomis dėžėmis. Mes sunešėme baldus ir į naująją biblioteką - turėsime ir tokią prabangą! Kolegė Rasa Liškauskaitė pradėjo pildyti lentynas mūsų parašytomis knygomis ir mums dovanotomis knygomis. Prasidėjo ramus tvarkymasis.

O aš mintyse sumečiau - kiek gi kartų jau keitė savo patalpas Lietuvos žurnalistų sąjunga ir vėliau susikūrusi Nacionalinė žurnalistų kūrėju asociacija? Suskaičiavau septynis adresus. Kur buvo mūsų sąjungos buveinė 1922 -1940 metais nežinau, tuomet nebuvau dar gimęs. 1957 metais ji buvo vėl įkurta, tada ji glaudėsi šalia tuometinės „Tiesos" redakcijos, beje, irgi trečiame aukšte. Dabar šiame name (Maironio g. 1) yra „Lietuvos aido" redakcija.

Po to LŽS persikėlė į namą, stovintį dabartinės Jogailos ir Palangos gatvių sankryžoje. Tose patalpose anksčiau buvo Civilinės metrikacijos biuras, kuriame, beje, susituokiau ir aš. Kai Kalinausko gatvėje pastatė Santuokų rūmus, laisvas patalpas atidavė žurnalistams. Atrodė, kad ilgam. Tačiau prasidėjo Atgimimas, žurnalistų autoritetas augo, o čia iš gretimo namo, tiesa jau stovinčio Vilniaus ir Palangos gatvių sankryžoje į žymiai didesnius namus išsikėlė Vilniaus mokytojų namai. Žurnalistai paprašė tų ištuštėjusių patalpų. Jau svyruojanti sovietų valdžia šiems norams pritarė. Į išsilaisvinusias patalpas įsikėlė „Atgimimas", „Pirmadienis".

Naujos patalpos buvo didelės, jų eksploatacija reikalavo didelių lėšų. O šalies ekonominė situacija staiga pradėjo blogėti. Buvo nutarta jas išnuomoti, o patiems persikelti į kuklesnes patalpas. Taip LŽS buveinė atsidūrė Gedimino prospekto pradžioje, garsiame name, nes jame buvo Sąjūdžio buveinė. Čia mus buvo priglaudusi Teatro sąjunga.

Kai ši sąjunga išsikėlė į Teatro gatvę, iš pradžių kartu su aktoriais glaudėmės ir mes. Tačiau neilgai. Teko persikelti į S. Konarskio gatvę, kur televizijai siaurinant kadrus, atsirado nemažai tuščių patalpų. Dabar Teatro sąjungos sale nuolatos naudojasi LŽS Senjorų klubas, rengdamas čia savo kasmėnesinius susirinkimus.

Ir štai septintasis mūsų adresas - Jogailos g. 11. Čia dabar savo veiklą plėtos Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga. Čia bus Vilniaus žurnalistų namai.

Išeidamas, nužvelgiau paradinį įėjimą. Dabar šalia jo tik advokatų kontoros iškaba. Greitai atsiras ir mūsų iškabos. Būsime pakviesti ir oficialųjį Žurnalistų namų atidarymą. Atsiras realus žurnalistų traukos centras. Atsiras galimybė organizuoti klubų ir skyrių susirinkimus, kūrybinius disputus, knygų pristatymus ir aptarimus, parodas. Atsiras vieta kur paprasčiausiai galima bus užeiti pabendrauti su kolegomis. Šis namas jau pasiruošęs priimti mūsų kūrybinius polėkius, mūsų širdžių šilumą. Čia gali netrukus įsikurti mūsų mūzos. Padėkime sau, paverskime būsimuosius Žurnalistų namus savais namais, įkvėpkime jiems dvasią.