2022 m. liepos 4 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Konferencijoje - aktualius lietuvių kalbos klausimai

2022-04-27
 
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2022 metų balandžio 28 dieną organizuoja konferenciją „Lietuvių kalba modernėjančiame pasaulyje". Ši konferencija vyks tebesitęsiančių Lietuvių kalbos dienų proga bei Lietuvos bibliotekų savaitės metu. Konferencija „Lietuvių kalba modernėjančiame pasaulyje" skirta Vilniaus bei Alytaus apskričių bibliotekose dirbantiems specialistams.
PRANEŠIMŲ ĮVAIROVĖ IR PRAKTINIAI UŽSIĖMIMAI
Konferenciją pradės akademikas, Vilniaus universiteto prof. habil. daktaras Bonifacas Stundžia su pranešimu „Lietuvių kalbos perspektyvos Lietuvoje ir pasaulyje".
Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto etnologė, publicistė Aurelija Drevel pranešime „Poreikiai, pomėgiai ir patirtys: savilaidos programos, pusiau profesionali literatūra ir skaitymo įpročių kaita medijų amžiuje" pasakos apie tai, kad savilaida, fanų fenzinai, komiksai ir kita „žemoji" literatūra jau nuo pat XXa. pradžios įvairiais pavidalais ėmė mirgėti raštingėjančios kultūros paraštėse kaip alternatyva oficialiai, institucinei leidybai. Neredaguojama, nekontroliuojama, tyrinėjanti „uždraustas", „nevertingas" temas ji dažniausiai atrasdavo savo skaitytoją jaunimo, moterų ir kitų neprivilegijuotų visuomenės grupių tarpe, t. y. tarp tų, kurių poreikiai, pomėgiai ir patirtys „aukštojoje" literatūroje dažniausiai nebūdavo atspindimi. Fanų kūryba, fenzinai tapo būdu kalbėti apie perskaitytus kūrinius, juos perrašyti, interpretuoti arba kurti šonines, tik bendra kosmologija su pagrindiniu kūriniu besisiejančias istorijas.
Vytauto Didžiojo universiteto Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto mokslininkas Informatikos fakulteto docentas dr. Darius Amilevičius pranešime „Ar dirbtinis intelektas jau gali suprasti lietuvių kalbą?" remdamasis dirbtinio intelekto ir kalbos technologijų naujaisiais tyrimais bei savo nemaža praktika kuriant šiomis technologijomis grįstus taikomuosius sprendimus lietuvių kalbai, nagrinės žmogus-mašina perspektyvas, ypač iš probleminio lietuvių kalbos taško.
Humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Jolanta Zabarskaitė skaitys pranešimą apie semantikoje ir pragmatikoje žinomą reiškinį - kalbos performatyvumą. Jo vaidmuo ypač didėja augant naujųjų medijų įtakai. Vis akivaizdžiau matome, kaip kalba kuria realų pasaulį. Šis reiškinys turi dvi puses: kalba vaidina vis didesnį vaidmenį kaip naujų idėjų šaltinis ir skaitmeninio pasaulio organizavimo priemonė, tačiau jos vaidmuo (dažnai nematomas) tiek propagandos, tiek melagienų aplinkoje taip pat didžiulis. Ką gali padaryti kalbininkai?
Lietuvių kalbos tarmių tyrėja dr. Rima Bakšienė pranešime „Lietuvių tarmės: XXI a. padėtis ir pokyčių tendencijos" apžvelgs naujausius tradicinių lietuvių tarmių tyrimus, jais remiantis aptars tarmių gyvybingumo laipsnį, naujųjų tarminių darinių atsiradimą, prognozuojamas galimos raidos tendencijas, tarmių raidos santykį su kalbėtojų tarminės savimonės bruožais.
„Ką bibliotekoje veikia kalbos tvarkytojas?" - pranešimą šia tema skaitys LMA Vrublevskių bibliotekos kalbos tvarkytojas dr. Artūras Judžentis. Tvarkomus bibliotekos raštus sąlyginai galima skirstyti į vidaus ir išorės. Vidaus, bibliotekos darbuotojams skirtųjų, raštų pavyzdžiai galėtų būti bibliotekos nuostatai, įvairios vidaus taisyklės. Išorinius dokumentus sudaro skirtieji skaitytojams (knygų anotacijos, pranešimai spaudai) bei lankytojams (interneto puslapis, parodų tekstai). Be to, tenka peržiūrėti bibliotekos leidinių (periodinių ir knygų) kalbą. Patarti, kaip vieną ar kitą dalyką geriau parašyti. „Kalbos tvarkymas - ne tik jos taisyklingumo priežiūra. Tai ir rūpestis, kad kalba būtų aiški, sklandi, skambi. Kad ji būtų kuo labiau lietuviška", - tvirtina dr. Artūras Judžentis.
Humanitarinių mokslų daktaras Marius Smetona konferencijoje kels klausimą, ar kalba yra vertybė. Kalbos, kaip vertybės, suvokimas labai skiriasi priklausomai nuo laiko ir valstybės. Šiuo metu tas kitimas labai greitas. Įdomiausia tai, kad lietuviui kalba pati savaime kaip vertybė egzistuoja tik tam tikroje šventojoje trejybėje - kalba, tauta, valstybė. Iškritus vienai iš dedamųjų, kitos irgi netenka savo esmės. Žinoma, lieka tik džiaugtis, kad tyrimai rodo, jog kalba vis dar yra vertybė, nors ir neegzistuojanti be kitų dviejų.
Teismo lingvistikos ekspertė dr. Gintarė Herasimenkienė pristato pranešimą „Pykčio ir klastos kalba - žeidžiančios kalbos bruožai". Pykčio ir klastos kalbos formos varijuoja nuo ironijos ir pašaipos iki grasinimų nužudyti. Dalis pykčio kalbos vartojama sąmoningai ir kryptingai, tačiau taip pat esama vartojamos iš inercijos ar atkartojant kitus. Įsivardijus, kokia kalba žeidžia aplinkinius, lengviau ją atpažinti ir suprasti. Bus apžvelgti ryškiausi žeidžiančios kalbos bruožai.
Teorinę konferencijos dalį papildys net trys praktiniai užsiėmimai - ekskursija po įvairiakalbę Adomo Mickevičiaus biblioteką, poetinis protmūšis „Atspėk tarmę" ir Lietuvių kalbos dienų viktorina.
Daugiau informacijos:
Rūta Skorupskaitė, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė, renginių organizatorė, mob. 8 671 25328;
Aurelija Baniulaitienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ryšių su visuomene atstovė, mob. 8 695 48899.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-04-27 09:38
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media