Modernios valstybės ištakose stovėjo viešojo žodžio meistrai

DI vizualizacija
Aida Vėželienė
Didžioji dalis 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų į politiką atėjo iš redakcijų. Jų tautinis sąmoningumas formavosi spaudos draudimo metais, kai politinės idėjos buvo neatsiejamos nuo nelegalios leidybos rizikos.
Jonas Basanavičius įkūrė ir redagavo „Aušrą", Antanas Smetona dirbo kaip nuolatinis žurnalistas, kurdamas „Vilniaus žinių", „Lietuvos ūkininko", „Vilties" bei „Vairo" turinį. Spaudoje taip pat dirbo kiti signatarai: Mykolas Biržiška redagavo „Žariją" bei „Visuomenę", Steponas Kairys organizavo kairiąją spaudą – nuo „Naujosios gadynės" iki „Socialdemokrato". Petras Klimas brėžė „Lietuvos aido" politinę liniją, o Aleksandras Stulginskis rašė tekstus „Viensėdžiui" ir organizavo „Tėvynės sargo" bei „Ūkininko" veiklą. Aktyviai žiniasklaidos lauke reiškėsi ir daugelis kitų Lietuvos valstybės kūrėjų.
Minėdami 108-ąsias valstybės atkūrimo metines, turime pagrindą didžiuotis – modernios valstybės ištakose stovėjo viešojo žodžio meistrai.
Su švente!






Komentarai (0)